Toks kainų kilimas siejamas su paklausos padidėjimu, kurį lėmė didelis užsienio specialistų antplūdis – tendencija, kuri prasidėjo praėjusį dešimtmetį, bet smarkiai paspartėjo po Libano ekonomikos žlugimo 2020 m. ir prasidėjusio karo Ukrainoje. Per pastaruosius porą metų į Kiprą atvyko tūkstančiai libaniečių, ukrainiečių, rusų ir baltarusių. 

Dėl to daugeliui Kipro gyventojų nuomos ir NT kainos tapo neįkandamos, o situaciją dar labiau pablogino didelė infliacija, kuri pakirto gyventojų disponuojamąsias pajamas. Per pastaruosius kelerius metus Limasolyje nuomos kainos taip išaugo, kad daugelis vietinių dabar ieško nakvynės netoliese esančiuose kaimuose.

Sunerimę dėl to, kas vyksta, Kipro NT ekspertai paragino vyriausybę kištis į nekilnojamojo turto rinką.

„Sumažėjusi kipriečių perkamoji galia jau pradėjo atsispindėti nekilnojamojo turto rinkoje“, teigė Marinos Kineiro, Nekilnojamojo turto agentų registracijos valdybos prezidentas. „Kaip jau buvome perspėję praeityje, namų ūkių galia įsigyti būstą, nesvarbu ar tai būtų namas, ar butas, ženkliai sumenko“, - sakė M. Kineiro. 

Kineiro mano, kad „tikslingas valdžios įsikišimas reikalingas tiek piliečiams, tiek nekilnojamojo turto sektoriui palaikyti“.

Pafose įsikūrusio „Property Canvas“ generalinis direktorius Christosas Nicolaou teigė, kad pastarųjų metų migracijos modeliai ir jų nusistovėjęs šalutinis poveikis rinkoje toli gražu nėra trumpalaikis, ir reikalauja, kad vyriausybė rimtai žvelgtų į šį klausimą. Tarp jo siūlomų rinkos reguliavimo priemonių yra papildomi apribojimai užsienio investicijoms, investicijų į kitus ekonomikos sektorius skatinimas.

„Ask Wire“ generalinis direktorius Pavlosas Loizu mano, kad vyriausybė turi daug galimybių išspręsti būsto įperkamumo klausimą. Tai galėtų būti gyvenamųjų pastatų statyba vyriausybės jėgomis ar bendradarbiaujant su privačiomis įmonėmis, reguliuojamas būsto nuomos mokestis, būsto nuoma tik tam tikrus reikalavimus atitinkantiems nuomininkams, valstybinio socialinio būsto pardavimas ir kt.