SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas: „Šie metai bus stagnacijos metai“

Lietuviai vėl pradėjo keliauti, kavinės pilnos žmonių, parduotuvėse gausu pirkėjų, koncertų ir teatro salės pilnos klausytojų ir žiūrovų. Regis, visi mėgaujasi gyvenimu. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, gyventojų atsipalaidavimas, išlaidavimas kavinėse ar padažnėjusios kelionės yra postpandeminio laikotarpio reiškiniai. „Turėjome dvejus metus užsidarymo, kai daugiau pirkome prekes, o ne vartojome paslaugas. Ir dabar bandome atsigriebti už tą laiką“, - sako ekonomistas.

Vakarų pasaulyje pastaruoju metu yra gana ryški tendencija - prekių vartojimo ir gamybos mažėjimas. Lietuvai, kur pramonė vaidina labai svarbų vaidmenį, ši tendencija nėra teigiama. Paslaugų sektoriuje viskas yra gerai ir stabilu. Pramonėje ir transporto sektoriuje jaučiamas eksporto silpnėjimas ir gana prasti pirmojo metų ketvirčio pramonės įmonių rezultatai parodo, jog yra susiduriama su tam tikrais iššūkiais.

Remiantis Sodros duomenimis, per metus dirbančiųjų pajamos yra padidėjusios 15 proc., o nedarbo lygis yra nepakitęs. „Iš čia ateina atsakymas, kodėl mes turime pakankamai stabilų laikotarpį ir kodėl ekonominiai rodikliai nėra tokie prasti, kokių tikėjomės“, - sako ekonomistas. Anot jo, sudėtingiausias laikotarpis dabar yra tiems, kurių pajamos nepadidėjo ar padidėjo nežymiai ir kuriuos stipriausiai veikia auganti infliacija.

Geriausiai gyvena tie, kurie gauna didesnes pajamas, gyvena didmiesčiuose. Sodros duomenimis, per metus asmenų, gaunančių didesnes nei 5000 eurų mėnesines pajamas, Lietuvoje padvigubėjo. Šie žmonės gali sau leisti gerokai daugiau, todėl jie yra aktyvūs būsto rinkoje, lizingo rinkoje ir suteikia tam tikrą atsvarą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

NT rinkos dalyvių reakcijos į išaugusias palūkanas

SEB banko ekonomistas T. Povilauskas mano, jog palūkanos buvo tik vienas iš veiksnių, lėmusių būsto rinkos sulėtėjimą. Pirminis impulsas buvo prasidėjęs karas Ukrainoje. Prie jo prisidėjo pradėjusios kilti palūkanos ir apskritai atsiradęs nerimas ir nežinomybė dėl ekonomikos.

Padidėjusios palūkanos verčia žmones atidėti sprendimą įsigyti būstą. Dažnu atveju nuoma tampa pigesnė nei mėnesinė įmoka bankui ir žmonės dažnai susilaiko nuo būsto pirkimo. Ekonomistas palūkanas įvardija kaip pagrindinę priežastį šiandien, kodėl būsto rinka stoja.

„Vis dėlto yra nemaža dalis žmonių, kurių pajamos yra padidėjusios, ir jie grįžta į NT rinką ir šiek tiek ją palaiko“, - teigia T. Povilauskas.

Ar dar kils palūkanos?

Europos Centrinis Bankas palūkanas kelia siekdamas pažaboti infliaciją. Ekonomistai prognozuoja, jog bazinės palūkanos dar bus didinamos. „Didelio augimo nuo dabartinio lygio nesitikime. Vis dėlto žmonės turi ruoštis, jog didesnė tikimybė, kad palūkanos dar bus keliamos, o ne mažinamos, nes infliacija euro zonoje nemažėja, ji lieka pakankamai aukšta. Žiūrint į antrą metų pusmetį ir kitus metus, energetika yra atpigusi ir infliacija mažės. Klausimas – ar ji mažės greičiau ar lėčiau, nei nori centriniai bankai“, - įžvalgomis dalinasi T. Povilauskas.

SEB banko ekonomistas mano, jog 3,75 proc. dydžio bazinės palūkanos yra labiausiai tikėtinos, bet žmonės turi būti pasiruošę ir tam atvejui, jei jos būtų ir aukštesnės.

Ar būsto pardavimai kils?

Vystytojai džiaugiasi, jog pirminėje rinkoje juntamas šioks toks suaktyvėjimas. „Kovas iš tiesų maloniai nustebino, tačiau tas pakylėjimas yra labai mažas“, - sako T. Povilauskas. Ekonomistas mano, jog balandžio ir gegužės mėnesių NT rinkos rezultatai turėtų būti panašūs, tačiau istoriškai sandorių bus sudaryta gerokai mažiau, atsižvelgiant vien į tai, jog kalbama apie dar didėsiančias palūkanas.

Derybinė galia pereina į pirkėjų rankas. Kaip pastebi ekonomistas, pardavėjai ima taikyti įvairias nuolaidas sutarčių sąlygoms, o ne kainai, ir, stebint oficialius duomenis, šiai dienai būsto kainos nėra sumažėjusios.

„Stebint kaimynines rinkas, Lietuva stebina. Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje būsto kainos yra pakritusios, o Lietuvoje jos dar laikosi. O laikosi dėl to, kad pajamos yra ženkliai padidėjusios. Pajamų augimas nusveria palūkanų normų neigiamą įtaką“, - sako T. Povilauskas. Jis atkreipia dėmesį, jog sudarytų sandorių skaičius labiausiai sumažėjo Vilniuje, o šalies regionuose, kur vyrauja būsto pirkimas be banko paskolos, rinka išlieka aktyvi.

Ateities prognozės

SEB banko ekonomistas labiausiai pergyvena dėl to, kaip seksis pramonei antrąjį pusmetį. Jis mano, jog situacija darbo rinkoje suprastės, palūkanos nemažės ir darys neigiamą įtaką būsto rinkai. „Vakarų pasaulyje yra labai mažai atvejų, kai centriniai bankai, keldami bazines palūkanas, nesukėlė recesijos. Tai labiausiai ir gąsdina“, - dalinasi T. Povilauskas ir priduria, jog ekonomistai prognozuoja, kad metinis NT kainų pokytis bus švelniai neigiamas, tarp 0 ir -5 proc., kurie, kainoms pakilus 50 proc., didelės įtakos neturės.

Daugiausia problemų kelia eksportuotojai. Tikimasi, jog antrąjį pusmetį jiems seksis kiek geriau. Apskritai 2023 m. bus stagnaciniai metai, bendros ekonomikos prognozės nebėra tokios optimistiškos, kaip buvo prieš metus, „tačiau nieko dramatiško“, - apibendrina T. Povilauskas.

Realu TV laidą su ekonomistu Tadu Povilausku žiūrėkite čia.