Realu.lt

Seimas balsuos dėl dirbamos žemės įsigijimo sąlygų

Seimas balsuos dėl dirbamos žemės įsigijimo sąlygų

Seimas ketina apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, bet įvesti kitus barjerus, pavyzdžiui, dėl kainos „lubų“.

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja pataisyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, nes dabartinis jo variantas kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), o dėl kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Siūloma atsisakyti kvalifikacijos reikalavimų, nes dabar žemę įsigyti gali tik turintieji profesinių įgūdžių - 3 metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Pirmumo teisę įsigyti privačią žemę siūloma suteikti ir žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas turėtų teisę parduoti bet kam.

Pataisos taip pat leistų dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams - dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Tačiau planuojama ir naujų suvaržymų, pavyzdžiui, žmonės galėtų įsigyti žemės, tik sutikus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) - ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ha žemės. Pasak vieno pataisų autoriaus Valiaus Ąžuolo, dabar nėra institucijos, kuri skaičiuotų, ar žemės savininkai neviršija leistino įsigyti sklypo dydžio.

„Niekas nėra įpareigotas vykdyti priežiūros. Žmogus parašo, kad neviršija ribos, bet niekas netikrina, ar tai tiesa. Saugiklių įstatymas galioja apie ketverius metus ir nė vieno atvejo, kad viršyta buvo. O laikraščiuose skaitai, kad kažkoks UAB'as nupirko 5 tūkst. ha valdančio bendrovės akcijas“, - BNS aiškino V.Ąžuolas.

Kaimo reikalų komitetas taip pat yra pritaręs kelių „valstiečių“ siūlymui įpareigoti notarus netvirtinti sandorio, kai dirbama žemė parduodama pirmumo teise, jeigu savininko nustatyta kaina perpus didesnė už vidutinę rinkos vertę.

V.Ąžuolo teigimu, tokį apynasrį norima uždėti, kad nebūtų „piktnaudžiaujama pirmumo teisės apėjimu“.

Kiek griežtesnius apribojimus siūloma taikyti ir tada, kai sklypas būtų parduodamas ne pirmumo teise, o savininkui jis priklausytų trumpiau negu 5 metus - tada notaras sandorio negalėtų tvirtinti, jeigu žemės kaina viršytų 170 proc. „lubas“.

„Čia dėl spekuliantų yra, kad nepirktų ir tuoj neperparduotų“, - teigė parlamentaras.

Šio apribojimo nebūtų, kai žemę parduos ilgiau negu 5 metus ją išlaikęs pardavėjas ir ji bus įsigyjama ne pirmumo teise.

Seimas taip pat raginamas nustatyti, kad norintieji įsigyti žemę, į kurią niekas nereikštų pirmenybės, privalėtų užsiimti žemės ūkio veikla.

Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę taip pat suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha.

Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
Šaltinis: BNS
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Pasidalink naujiena