Priežastis – lankstesnės vietinių bankų sąlygos.

Kas atsitiko? Praeitais metais nekilnojamajam turtui pirkti Serbijoje buvo išleista 100 mln. eurų daugiau nei 2018-aisiais. Nors dėl visus 2020 metus apsunkinusios pandemijos krizės daug žmonių liko be pajamų ir darbo, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto rinka nenukentėjo, pranešama leidinyje „Serbian Monitor.com“.

Beje, Serbijos gyventojui prireikia net 14 metų, kad užsidirbtų butui.

Citata. „Butų pardavimai gerokai išaugo vien dėl to, kad žmonės buvo uždaryti namuose ir dėl uždarų sienų negalėjo keliauti, o pasiturintieji nusprendė, kad geriau investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – pasakė vietinės nekilnojamojo turto agentūros savininkė Kača Lazarevič.

Todėl, pasak jos, kainos kilo, bankai mažino palūkanas, o Nacionalinis bankas patvirtino 10 proc. sumažintą pirminį įnašą ir tai paskatino santaupų turinčius žmones pirkti butus.

Išsamiau

• Daugiausia pardavimo ir pirkimo sandorių atlikta didžiausiuose miestuose, pavyzdžiui, Belgrade, Novi Sade ir Niše, o kitos rinkos gerokai atsiliko.
• 2020 metais daugiausia pirkimo ir pardavimo sutarčių registruota rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, o pagal Valstybinės geodezijos tarnybos duomenis per visus metus sudarytos 143 154 sutartys.
• Ketvirtadalis nekilnojamojo turto parduota Belgrade, o pats brangiausias butas – Belgrado krantinėje (kvadratinio metro kaina 9632 eurai).
• Didžiausia senuose pastatuose esančių butų kvadratinio metro kaina buvo 4452 eurai Stari Grado savivaldybėje, o apskritai pats brangiausias butas kainavo 1,46 mln. eurų Belgrade Strachinič Ban gatvėje.

Neseniai specialistai nurodė, kur Serbijoje būstai pigiausi ir brangiausi.

Pasak K. Lazarevič, vidutinis namo arba buto pirkėjas Serbijoje yra 40– 55 metų amžiaus; pagyvenę žmonės paprastai parduoda didelį būstą ir perka kelis gerokai mažesnius objektus.