Šildymo sezonas baigėsi, tačiau namų gaisrai nesiliauja: ekspertai nurodo priežastis

Antradienis, 08 liepos 2025

Autorius: „Lietuvos draudimas“

Šildymo sezono pabaigą šiais metais lydėjo nerimą keliantys gaisrų statistikos rodikliai. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuotas 76 proc. gaisrų atvejų augimas (nuo 680 iki 1197), rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad pasibaigus šildymo sezonui gaisrų grėsmės nesitraukia – ne mažesnes rizikas nei neprižiūrėti kaminai ir šildymo sistemos taip pat kelia elektros instaliacijos gedimai, netinkama įrenginių eksploatacija bei neatsargus elgesys su ugnimi.

Elektros instaliacijos gedimai – kritiškai pavojingi

Šildymo sezono metu pagrindinė gaisrų priežastis paprastai būna krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatacijos pažeidimai. Jie sudarė net daugiau nei pusę (53 proc.) visų gaisrų individualiuose gyvenamuosiuose namuose bei penktadalį (20 proc.) – daugiabučiuose, rodo šių metų PAGD duomenys.

Vis dėlto, eliminavus šildymo sistemų keliamas rizikas, elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimai išlieka viena pagrindinių gaisrų priežasčių, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

„Mūsų registruojamų žalų statistika rodo, jog ir pasibaigus šildymo sezonui gaisrai toliau siaubia gyventojų namus ir juose laikomą turtą. Net be tiesioginio žmogaus įsikišimo namuose ypač didelę gaisro riziką kelia pasenusi arba neprofesionaliai sumontuota elektros instaliacija. Tokių gaisrų padaryta žala gali būti milžiniška ir viršyti netgi 100 tūkst. eurų sumas“, – pažymi A. Juodeikis.

Nauja gaisro rizika – ličio jonų baterijos

PAGD praėjusių metų veiklos ataskaitoje akcentuojama, kad augant moderniųjų technologijų naudojimui, vis didesnė tampa gaisrų rizika, susijusi su ličio jonų baterijomis. Šio tipo baterijos šiandien plačiai taikomos elektriniuose automobiliuose, paspirtukuose, krautuvuose, dviračiuose, fotovoltinėse (saulės) elektrinėse, baterijų energijos kaupimo sistemose.

„Prieš metus liepos mėnesį plačiai nuskambėjo nelaimė Palangoje, kai dėl besikraunančio elektrinio paspirtuko kilo gaisras daugiabutyje. Vos po mėnesio panašūs incidentai buvo užfiksuoti Radviliškyje ir Vilniuje. Šie atvejai rodo aiškią tendenciją – atšilus orams, mikrojudumo priemonės naudojamos intensyviau, su jų eksploatacija susijusi rizika tampa reikšmingesnė, patys elektriniai paspirtukai neretai įsigyjami antrinėje rinkoje ir yra neaiškios būklės“, – teigia ekspertas.

A. Juodeikis pabrėžia, kad bet koks nedidelis pažeidimas ar netinkamas tokio įrenginio įkrovimas gali tapti rimto gaisro priežastimi. Jei baterija deformuota ar smarkiai kaista – tai aiškūs pavojaus signalai. Tokius prietaisus būtina krauti tik su tinkamu įkrovikliu, nestatyti šalia degių daiktų ir nepalikti krautis be priežiūros.

Ugnies priežiūros klaidos – lemtingos

Pasak draudimo eksperto, šiltuoju metų laiku aktualios išlieka ir kitos gaisrų rizikos – neatsargus elgesys su ugnimi bei augalinės kilmės atliekų deginimas.

„Kaip rodo PAGD statistika, šiemet neatsargus elgesys su ugnimi lėmė beveik 16 proc. visų šalyje kilusių gaisrų. Pernai dėl to kilusių gaisrų nuostoliai siekė 51 tūkst. eurų – tai antra pagal dydį žalos priežastis po elektros instaliacijos gedimų. Ši rizika ypač išauga šiltuoju metų laikotarpiu, kai lauko kepsninės bei laužai kūrenami pernelyg arti pastatų. Be to, žolės, ražienų ir kitų augalinės kilmės atliekų deginimas sudarė 6 proc. visų gaisrų priežasčių – šis faktorius ypač aktualus vasaros sezonu: dėl sausrų ir vėjo dažnai nesuvaldoma liepsna išplinta už deginimo zonos ribų“, – pažymi A. Juodeikis.

Ekspertas akcentuoja, jog daugiausiai nuostolių sukeliančios ir skaudžiausios žalos yra susijusios būtent su gaisrų padariniais – „Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausia pernai kompensuota suma siekė 339 tūkst. eurų, kai ugnis visiškai suniokojo individualų gyvenamąjį namą.

„Pernai fiksavome daugiau nei 1 tūkst. gaisrų žalų atvejų, o bendra išmokų suma viršijo 7,7 mln. eurų. Vidutinė gaisro žala siekė 7,5 tūkst. eurų – tai didžiausia suma tarp visų draudimo rizikų. Šiltasis sezonas atneša savų gaisro grėsmių turtui, tad svarbu neprarasti budrumo, laikytis priešgaisrinės saugos principų bei pasirūpinti tinkama turto apsauga nuo nesuvaldytos ugnies keliamų žalų“, – pabrėžia A. Juodeikis.

Ekspertas primena, kokie prevenciniai veiksmai turėtų būti atliekami šiltuoju metų sezonu:

Reguliariai tikrinkite elektros instaliaciją ir įrenginius, ypač jei gyvenate senesnės statybos name ar dažnai naudojate galingesnius elektros prietaisus;
Nepalikite elektros prietaisų įjungtų be priežiūros – ypač virtuvėje bei vonios kambaryje, kur dažniau gali pasitaikyti trumpieji jungimai dėl drėgmės ir intensyvaus elektros prietaisų naudojimo;
Įsitikinkite, kad namų dūmų detektoriai veikia tinkamai – nors jų įrengimas yra privalomas visose gyvenamosiose patalpose, dažnai pasitaiko atvejų, kai jie neveikia arba visai nėra sumontuoti;
Šiltuoju sezonu būkite ypač atidūs naudojant ugnį lauke – venkite kepsninių ar laužų kūrimo per arti pastatų, ypač sausomis, vėjuotomis dienomis. Turėkite pasiruošę gesinimo priemones ir niekada nepalikite atviros ugnies be priežiūros;
Įrenginius su ličio jonų baterijomis įkraukite tik naudodami gamintojo rekomenduojamus įkroviklius, laikykite juos atokiai nuo degių medžiagų ir niekada nepalikite besikraunančių be priežiūros.