Statybų kainos pasaulyje: kur brangiausia mūryti plytas?

1. Londonas, Didžioji Britanija: Jungtinės Karalystės sostinė jau seniai garsėja aukštomis pragyvenimo išlaidomis, o statybos nėra išimtis. Sudėtingos biurokratinės procedūros, griežti reguliavimai, didėjantys saugumo ir tvarumo standartai, kartu su infliacija ir palūkanų normomis daro įtaką statybų kainoms, keldamos jas į aukštumas.

2. Ženeva, Šveicarija: Šis tarptautinis centras garsėja savo aukštu gyvenimo lygiu ir brangiomis prekėmis bei paslaugomis. Statybos taip pat nėra išimtis – aukštos medžiagų kainos, kvalifikuotos darbo jėgos išlaidos ir griežti statybos kodeksai daro Ženevą brangiausia vieta statyboms Europoje.

3. Ciurichas, Šveicarija: Kitas Šveicarijos miestas patenka į brangiausiųjų trejetuką. Ciurichas pasižymi panašiomis statybų kainų kilimo priežastimis kaip ir Ženeva: aukštos medžiagų ir darbo jėgos kainos, griežti statybos standartai ir bendras gyvenimo brangumas.

Kiti miestai, patekę į dešimtuką, yra Miunchenas, Niujorkas, San Franciskas, Filadelfija, Kopenhaga, Honkongas ir Bristolis. Įdomu tai, kad tarp brangiausiųjų yra net du Jungtinės Karalystės miestai – Londonas ir Bristolis.

Tyrimo metu buvo palygintos statybų sąnaudos 100 didžiausių pasaulio miestų, atsižvelgiant į 20 skirtingų tipų pastatų, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir viešuosius objektus. Apskaičiuota, kad statybų išlaidos šiuose 10 miestų vidutiniškai 40 proc. viršija pasaulinį vidurkį.

Įdomu, kad net trys iš dešimties brangiausių statybų miestų yra Šveicarijoje. Tai paaiškinama aukštais darbo jėgos kaštais, griežtais statybos reglamentais ir brangiomis medžiagomis.

Londonas, jau kelis metus iš eilės išlaikantis brangiausio miesto statyboms titulą, susiduria su ypatingais iššūkiais. Be aukščiau išvardintų veiksnių, statybų sąnaudas Londone didina ir didelė žemės sklypų kaina, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas bei sudėtinga miesto infrastruktūra.

Kodėl statybos brangsta?

Keletas pagrindinių veiksnių prisideda prie statybų brangimo brangiausiuose pasaulio miestuose:

Didėjantys biurokratijos ir reguliavimo kaštai: Sudėtingos administracinės procedūros ir griežtėjantys statybos reglamentai žymiai padidina projektų planavimo ir įgyvendinimo išlaidas.

Aukšti standartai: Griežtesni reikalavimai pastatų saugumui, tvarumui ir estetikai taip pat lemia didesnes išlaidas statybinių medžiagų, darbo jėgos ir technologijų srityse.

Infliacija ir palūkanų normos: Nuolatinis infliacijos augimas ir aukštos palūkanų normos daro papildomą spaudimą statybų sąnaudoms.

Sumažėjusios statybos apimtys: Dėl sumažėjusios statybos apimties pastaraisiais metais sumažėjo užsakymų naujiems projektams, o tai savo ruožtu paskatino kainų augimą.

Statybų sektoriaus ateitis brangiausiuose pasaulio miestuose išlieka neaiški. Tikėtina, kad kainos ir toliau augs, kol nebus rasti sprendimai, susiję su biurokratijos našta, reguliavimo griežtumu ir statybos apimčių mažėjimu. Visgi, inovacijų diegimas, efektyvesnių statybos metodų taikymas ir produktyvumo didinimas gali padėti sumažinti išlaidas ir atpiginti statybas.

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą