Statytojus norima įpareigoti prisiimti dalį atsakomybės už darbuotojų saugą

„Situacija su mirtinais nelaimingais atsitikimais yra stabiliai bloga, o sunkiais nelaimingais – bloga ir dar blogėjanti“, – praėjusią savaitę Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministras.

„Jeigu šiaip mirtinų atsitikimų esame beveik lyderiai Europos Sąjungoje, bet šiaip nelaimingų atsitikimų tai labai mažai pas mus. Tai rimtai nežiūrime į paprastus nelaimingus atsitikimus ir tam tikra jų dalis išvirsta į mirtinus atvejus“, – sakė jis. 

Ministerija siūlo, kad už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą statybvietėse būtų atsakingi ir statytojai. 

„Užsakovui turi rūpėti, ar rangovas, kurį jis samdo, skirs lėšų ir sąmatoje, tai turėtų būti numatyta, darbuotojų saugai ir sveikatai. Jam turėtų rūpėti, ar tie žmonės, kurie dirbs pas jį statybvietėje, yra tinkamai apmokyti“, – sakė V. Šilinkas.

Taip pat siūloma ir nauja priemonė – vienkartinė papildoma įmoka draudėjams.

„Čia tam, kad išspręstume problemą, kad įmokas sumoka tie darbdaviai, kurie neturi pažeidimų, o išmokas gauna ten, kur atsitinka nelaimingi atsitikimai. Turėtų būti principas, kad pažeidėjas moka, tas, kas turi didesnę riziką, turi daugiau ir sunešti“, – sakė V. Šilinskas.

„Tada būtų diferencijuojama įmoka. Jei Darbo inspekcija nustato, kad įmonėje nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tai galima preziumuoti, kad įmonė yra didesnės rizikos, kad joje bus nelaimingas atsitikimas. O didesnė rizika draudime reiškia, kad turi būti ir didesnė įmoka“, – sakė jis.

Vienkartinė įmoka į nelaimingų atsitikimų draudimo fondą įmonėms su iki 50 darbuotojų siektų tris minimalias algas (šiuo metu – 2520 eurų), nuo 50 iki 249 darbuotojų – 6 minimalias algas (5040 eurų), nuo 250 ir daugiau – 9 minimalias algas (7560 eurų).

Šiuo metu Lietuvoje atsakomybė įmonei už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus netaikoma. O jei reikalavimų nesilaikoma, atsakingam asmeniui skiriama nuo 240 iki 3 tūkst. eurų bauda. 

„Sankcija nėra atgrasanti ir galime nesistebėti, kad ekonomiškai turbūt net neapsimoka laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos pagal dabartinį reglamentavimą“, – teigė viceministras. 

„Ką girdėjome iš verslo, jie mato problemą, kad nėra statytojų, užsakovų atsakomybės už darbuotojų sveikatos, saugos pažeidimus realiai. (...) Gaunasi, kad užsakovai nesirūpina darbuotojų sauga ir sveikata, priešingai, jie samdydami rangovus žiūri, kas pasiūlys pigiau ir kas investuos mažiau į darbuotojų saugą ir sveikatą, o ne kas užtikrins pakankamą lygį“, – pridūrė V. Šilinskas. 

Be to, šiuo metu taikomas įmokų tarifų diferencijavimas į nelaimingų atsitikimų draudimų fondą – darbdaviai, kurie turėjo nelaimingą atsitikimą, moka didesnį tarifą nei tie, kurie neturėjo. Tačiau V. Šilinskas mano kad ši tvarka neveikia.

„Teoriškai gerai, bet praktiškai nelabai veikia, nes vis tiek 85 proc. įmokų suneša darbdaviai, kurie pažeidimų neturėjo. Tai reiškia, kad įmokas moka tie, kurie pažeidimų neturi, o išmokas gauna tų darbuotojai, kurie turi pažeidimus“, – sakė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė sako, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mastai Lietuvoje yra dideli, todėl ji pritaria iniciatyvai ieškoti sprendimų, kaip skatinti darbdavius akyliau laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tačiau abejoja, ar pasiūlytos priemonės yra tinkamos.

„Siūlymas nustatyti papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus neįtikina, nes iš esmės tai būtų finansinių sankcijų taikymas už tą patį  darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą du kartus, kadangi administracinių nusižengimų kodeksas jau numato baudas už šiuos pažeidimus“, – BNS sakė I. Rizgelė.

Anot jos, jei dabartinės baudos neatbaido, galbūt reikėtų jas didinti, apie tai turės vykti diskusijos.

„Kartu mus stebina siūlymas tą įmoką skaičiuoti pagal darbuotojų skaičių, laikytumėmės pozicijos, kad finansinės sankcijos dydį turėtų apspręsti pažeidimo rimtumas, o ne įmonės dydis“, – teigė I. Rizgelė. 

Tuo metu siūlymas taikyti atsakomybę ir užsakovui, pasak jos, yra neteisingas. Anot jos, statytojas moka rangovui, kad jis prisiimtų atsakomybę už visus projekto aspektus, įskaitant ir darbuotojus, tad atsakomybės permetimas statytojui būtų nelogiškas. 

„Statytojo ir rangovo santykyje rangovas yra profesionalas, statytojas jį samdydamas konkrečiam projektui tikisi, kad rangovas turi visas reikiamas kompetencijas jam įgyvendinti, įskaitant ir darbų saugos reikalavimų laikymąsi“, – teigė I. Rizgelė. 

Ji pabrėžė, kad pagal Darbo kodeksą pareiga sudaryti darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas tenka darbdaviui, o užsakovas nėra rangovo darbuotojų darbdavys. 

Viceministro V. Šilinsko duomenimis, neretai įvykiai nutinka statybvietėse, o esminė problema – kritimas iš aukščio. 

„Didelės dalies mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės tvarkingai pastolius susidėtų, apraišus susirištų ir kitų saugos priemonių dirbant aukštyje, imtųsi“, – sakė V. Šilinskas.

Be to, pastebima, kad dažniausiai žmonės miršta pirmais darbo metais – tai, anot viceministro, rodo, kad žmonės pradeda dirbti dar pakankamai nebūdami pasirengę ir turėdami mažiausią patirtį.

Šaltinis: BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.