Realu.lt

Sveikas ir darnus miestas – Pakruojo duotybė

Sveikas ir darnus miestas – Pakruojo duotybė

Graži ir patogi aplinka, darnus judumas ir laimingi gyventojai – kiekvieno miesto tikslas. Atsinaujinti siekiantis Pakruojis jau dabar gali daug kuo džiaugtis, o svarbiausia – sveiko gyvenimo kokybe, kuri pasak buvusios ilgametės šio miesto kūrėjos dr. Dalios Bardauskienės, yra Pakruojo duotybė.

„Sveiko miesto, darnaus judumo kontekste Pakruojis yra tobulas, nes jo gyventojai per penkiolika minučių gali pasiekti beveik viską pėsčiomis ar dviračiu. Negaišdami laiko kamščiuose, pakruojiečiai gali daugiau laiko ir lėšų skirti ne automobiliui, o šeimai, poilsiui ir kultūrai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Visgi Pakruojo rajono savivaldybė nesiruošia apsiriboti vien tik duotybe ir planuoja atsinaujinti. Tam ieškoma idėjų Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas“. Jo dalyviai kuria projektinius pasiūlymus keturioms Pakruojo r. savivaldybės teritorijoms: Nepriklausomybės skverui, prieigoms prie Pakruojo ligoninės bei J. Pakalnio muzikos mokyklos, Pakruojo miesto sporto bazei bei dolomito teritorijai prie Petrašiūnų.

„Manau, jog šiuo metu Pakruojo miestui yra aktualiausia esamų viešųjų erdvių atnaujinimas ir kokybė. Reiktų sustiprinti šių vietų tarpusavio funkcinius ryšius,  estetinę išraišką, pagerinti želdinių kokybę. Tokiam tikslui pilnai tarnautų Nepriklausomybės skvero sutvarkymo ir prieigų prie Pakruojo ligoninės bei J. Pakalnio muzikos mokyklos projektai. Nedideli, bet tarpusavyje susieti objektai – viešosios erdvės būtų solidus indėlis į miesto centro funkcinę, estetinę kokybę, didesnį savitumą ir įvairovę“, – sako D. Bardauskienė.

Ji priduria, kad pastaraisiais metais vis aktyvesne tampa vakarinė miesto dalis link Pakruojo dvaro.

„Šioje kryptyje yra ir gamta, ir kultūros paveldas, ir sportas / sveikata. Todėl miesto sporto bazės (futbolo aikštyno ir BMX trasos) atnaujinimas ir plėtra numatant pėsčiųjų tiltu apjungti abu Kruojos krantus būtų papildoma atrakcija,  suteiktų gyvybingumo greta esančioms teritorijoms“, – teigia Dalia.

Ji taip pat pastebi, kad nors šiuo metu Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamyklos rekreacinė teritorija nėra atraktyvi, daugiau skirta vietos žmonių poilsiui. Tačiau ateityje ji gali darniai prisijungti prie esamos Vakarų krypties.

„Matant didelį susidomėjimą Pakruojo dvaru, galima prognozuoti ir greta esančios Petrašiūnų dolomitinės skaldos teritorijos perspektyvą. Svarbiausia atrasti žmones dominančių veiklų ir atrakcijų ne vien sezono metu, bet ir ilgiau. Mano manymu, svarbiausi šio projekto sprendiniai būtų tokie:

  • Pagerinti Petrašiūnų dolomitinės skaldos karjero teritorijos pasiekiamumą ir integraciją su Pakruojo miestu;
  • Pasiūlyti patrauklių funkcijų, kurių trūksta Pakruojo rajonui ir kurie domintų lankytojus, svečius. Svarstytinos tokios funkcijos: vieta kempingui (kemperiams, kitiems auto keleiviams, kurie nori apsistoti Pakruojo rajone, pasižvalgyti po jo apylinkes, dvarą ir kartu pailsėti); mėgėjiška žvejyba (įveisiant žuvų); vandens motociklai (populiaru jaunimo trape); dolomito išgavimo pramonės pažinimas (vietos naratyvas: virtualus ir aplinkos tvarkyme apie garsųjį dolomitą, čia veikiančią pramonę, jos ištakas.).

Rengiant pasiūlymus, siūlyčiau nepasikliauti vien ekspertais. Dėl funkcijų, kurios būtų patrauklios gyventojams, reiktų paklausti gyventojų ir dvaro lankytojų nuomonės. Žinau, kad tik įvertinus realius vietos gyventojų ir svečių poreikius galima sukurti patrauklias, gyvybingas vietas“, – tikina pašnekovė.

Nors Dalia šiuo metu dirba ne Pakruojyje, o Vilniaus savivaldybėje, ji teigia dažnai apsilankanti miestelyje ir pastebinti, kad per pastarąjį dešimtmetį jame atlikta labai daug darbų tvarkant ir gražinant Pakruojo cantrą, jo gatves, aikštes, sveikatingumo trasą, Statybininkų gatvę – miesto vartus.

„Pakruojo gamta nepasižymi želdiniais ir vandens telkiniais, todėl kiekvienas darbas, tvarkant aplinką, viešąsias erdves, sodinant medžius, krūmynus, gėlynus, yra reikšmingas ir matomas. Kruojos upė su žaliosiomis prieigomis, kertančiomis miestą rytų-vakarų kryptimi yra miesto gyvybingumo ašis. Čia sukurtos ir tvarkomos poilsio zonos, maudyklės, renginių vietos visiškai pasiteisino. Toliau tobulinama sveikatingumo trasa auga aprėpdama vis daugiau teritorijų, įgauna naujų funkcijų, tampa patrauklesne, traukia pailsėti, pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, pasportuoti.

Kultūrai mieste yra pritaikytos esamos viešosios erdvės, o neseniai restauruoti istoriniai pastatai: Sinagoga, Gaisrininkų stoginė suteikia įkvėpimo naujoms kultūros veikloms. Pvz. Gaisrininkų stoginė galėtų tapti Stasio Ušinsko meno pažinimo centru. Iš čia keliaujant į Pakruojo dvarą (XIX a. architektūros paminklą), palei Kruoją būtų galima pasigėrėti miesto vaizdais, pasiekti Akmenėlių dvarą ir pasisems žinių, vaizdinių apie S. Ušinską.

Tikiu, jog ateityje pakruojiečiai apie savo kraštą kalbės daug ir su pasididžiavimu! Garsių kraštiečių kūrybos ir gyvenimo pažinimas, iškilių kultūros paveldo objektų eksponavimas ir lankymas suteiks impulsą darbštiems ir kūrybingiems Pakruojo kraštotyrininkams, menininkams, architektams, bei turizmo organizatoriams. Verslininkai dar daugiau garsins Pakruojį gero alaus, mėsos ir Linkuvos duonos gaminimo tradicijomis“, – įsitikinusi D. Bardauskienė.

Pasidalink naujiena