Terasa ant daugiabučio namo stogo - kaip įsirengti?
Sparčiai populiarėjant susitikimo vietos ir bendro naudojimo zonos įrengimui ant daugiabučio stogo, iškyla itin daug klausimų ar stogo plokštumą galima paversti poilsio zona. Ypač didmiesčiuose statomų daugiabučių namų plokšti stogai yra itin tinkami terasos įrengimui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dalija svarbia informacija norintiems įsirengti terasą ant daugiabučio stogo.
Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų:
Terasa ant daugiabučio namo stogo - kaip įsirengti?
Sparčiai populiarėjant susitikimo vietos ir bendro naudojimo zonos įrengimui ant daugiabučio stogo, iškyla itin daug klausimų ar stogo plokštumą galima paversti poilsio zona. Ypač didmiesčiuose statomų daugiabučių namų plokšti stogai yra itin tinkami terasos įrengimui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dalija svarbia informacija norintiems įsirengti terasą ant daugiabučio stogo.
Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų:
- statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;
- sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
- fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas;
- angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;
- nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;
- angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;
- pastatų ar jų dalių apšiltinimas;
- balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
- architektūros detalių pakeitimas;
- statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas;
- kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
Jei planuojama atlikti paprastojo remonto darbus (jeigu nebus pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų), statybą leidžiantis dokumentas (SLD) – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas:
- kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius;
- aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 papunktį – be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. To paties STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nustatyta, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m2 ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m3 tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 metrą virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad pagrindinės pastato konstrukcijos, tarp jų – išorinės sienos, priskiriamos bendrosioms pastato konstrukcijoms – pastato bendrojo naudojimo objektams. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai. Todėl sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Taigi, norint ant daugiabučio gyvenamojo namo įsirengti terasą, svarbu žinoti, tai, kad kai planuojami statybos darbai keičia pastato išvaizdą (nurodytą STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte), tuomet privaloma parengti projektą ir gauti SLD (pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 papunktį).
Jei planuojama įrengti pergolę (konstrukcijų tvirtinimas prie statinio priskiriamas paprastajam remontui) ant daugiabučio gyvenamojo namo pastato plokščiojo stogo, kuris yra vietovėje nurodytoje STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punkte (mieste) ir šios konstrukcijos iškyla daugiau kaip 1 metrą virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tuomet, tai laikoma pastato išvaizdos keitimu. Tokiu atveju privaloma gauti bendraturčių sutikimą, parengti projektą ir gauti SLD.
Bendrasavininkai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja tik tarpusavio sutarimu. Namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrosios statinio inžinerinės sistemos gali būti pertvarkomos, remontuojamos ir kt. bendraturčių sutarimu.
Primintina, kad SLD išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija