Tvarumas architektūroje – daugiaplanių sprendimų visuma
Netrukus bus paskelbti pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) devynių kategorijų trumpieji nominantų sąrašai. Šiuo metu komisijos nariai vertina pateiktas 127 paraiškas, kurių mažiausiai sulaukta kategorijoje „Tvarios inovacijos architektūroje“.
Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) komisijos pirmininko Romualdo Kučinsko teigimu, tvarią architektūrą ne visada paprasta pastebėti ir įvertinti. Techniniai sprendimai, kaip atitiktis energinio efektyvumo reikalavimams ar įspūdinga augmenija ant pastato stogo nėra vieninteliai tvarios architektūros kriterijai.
„Tvarių inovacijų pritaikymas prasideda nuo holistinio požiūrio į architektūrą, kai atsižvelgiama į visus pastato gyvavimo ciklus – kaip bus pasirinktos medžiagos, jos atsivežtos, kaip statinys bus statomas, eksploatuojamas, kiek reikės energetinių išteklių, kaip utilizuojamas ar perstatomas. Jeigu visi etapai draugiški aplinkai, tuomet galima teigti, kad pastatas yra tvarus“, – sako Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros docentas.
Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė atkreipia dėmesį, kad tvarią architektūrą sudaro daug sprendimų ir procesų: „Tai gali būti ir surinkto lietaus vandens panaudojimas, ir išmanus naudotų konstrukcijų prikėlimas naujam gyvenimui. Džiugu, net jei projekte yra bent keli tvarumo aspektai, nes su kiekvienu tokiu sprendimu judame į priekį.“
Vienas iš tvarios architektūros požymių – medienos panaudojimas
Į Aplinkos ir Kultūros ministerijų organizuojamų Nacionalinių architektūros apdovanojimų kategoriją „Tvarios inovacijos architektūroje“ galėjo pretenduoti nuo 2021 m. sausio iki 2022 m. gruodžio 31 dienos realizuoti architektūros kūriniai, kuriuose išskirtinis dėmesys skiriamas inovatyvios ir tvarios architektūros aspektams.
Pasak Daivos Matusevičės, sveikintina, kad architektai tvarumą vertina ne kaip išskirtinę, o natūralią architektūros savybę.
„Mes daug dėmesio skiriame tvarių inovacijų pritaikymui architektūroje. Siekiame įgyvendinti išsikeltą tikslą, kad naujuose visuomeniniuose pastatuose mediena ir organinės medžiagos sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tokių pastatų statybą skatiname, stengiamės peržiūrėti ribojimus. Tikimės, kad jau artimiausiu metu pavyks sutarti dėl lankstesnių apribojimų ir mūsų miestuose išvysime daugiau medinės architektūros pavyzdžių“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.
Tvarios architektūros požymių galima pastebėti tiek vaikštant mieste, tiek važiuojant atokesniais keliais. Pasak R. Kučinsko, medis ir iš jo pagamintos konstrukcijos – vienas iš tvaraus pastato elementų.
„Mano nuomone, šiek tiek perdedant, medinė rąstinė trobelė kaime yra idealus tvarumo pavyzdys. Medžiagos paimtos iš šalia esančio miško, medis apdirbtas, siekiant utilizuoti, jo net nereikėtų išvežti. Tvarios architektūros elementais galima vadinti ir iš nendrių pagamintus stogus ar molines plytas, kurios gaminamos čia, Lietuvoje. Jeigu medžiagos objekto statybai transportuojamos iš kitų žemynų, vargu, ar tai galima vadinti tvaria architektūra“, – teigia NAA komisijos pirmininkas.
Tvari architektūra – ilgaamžė ar lengvai perstatoma?
Tvarumas architektūroje dažnai apibrėžiamas nevienareikšmiškai, todėl neretai kyla įvairių diskusijų bei interpretacijų. Pastaruoju metu dažnai svarstoma, ar tvari architektūra yra lengvai pastatoma iš ekologiškų medžiagų ir be pėdsakų perstatoma, ar be didesnių pokyčių gali stovėti daugelį metų ir pritaikoma vis kitai funkcijai.
„Prieš kelis dešimtmečius gera, tvaria architektūra buvo laikomi kuo ilgiau stovintys pastatai, pavyzdžiui, „amžinos“ Egipto piramidės. Dabar įsivyrauja naujas požiūris – tvari architektūra gali būti lengvai perstatoma. Galbūt teisingesnis būtų naujasis, ne ilgaamžės architektūros suvokimas“, – sako R. Kučinskas.
„Tvarios inovacijos architektūroje“ ir kitų kategorijų nugalėtojai bus paskelbti liepos 1-ąją vyksiančio Nacionalinių architektūros apdovanojimų renginio metu.
Šaltinis: LR Aplinkos ministerija
