Tvarumo standartai beldžiasi į gyvenamojo NT sektorių

„Gyvenamosios paskirties pastatų sertifikavimas Lietuvoje vis dar neranda savo nišos – NT vystytojai dar neįžvelgia sertifikuotų gyvenamosios paskirties pastatų pranašumų prieš nesertifikuotus pastatus. Juo labiau, kad būsto pirkėjams dar trūksta žinių apie tvarių pastatų privalumus ir dėl to jie neteikia pirmenybės tokiam būstui. O kai nėra paklausos, pasiūla formuojasi pasyviau“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Tvarumo konsultantė, „BREEAM International“ vertintoja Danguolė Bisikirskė.

Jos teigimu, vis dėlto pastaruoju metu vystytojų susidomėjimas gyvenamųjų pastatų sertifikavimu auga, tad artimiausiu metu galima tikėtis esminių pokyčių ir šiame NT sektoriuje.

„Komercinių, visuomeninės paskirties pastatų tvarumo sertifikavimą skatina ne tik kredituojančių įstaigų reikalavimai, Europos Sąjungos reglamentai, bet ir būsimų pirkėjų ar nuomininkų reikalavimai. Tai turėtų įvykti ir gyvenamųjų pastatų rinkoje, tačiau šiuo atžvilgiu pirmąjį žingsnį žengti turėtų patys vystytojai. Kai NT rinkoje bus didesnė tvaraus sertifikuoto būsto pasiūla, o gyventojai bus plačiai informuoti apie jų pranašumus, tai lems ir didėjančią paklausą.

Panaši situacija buvo su energiniu pastato naudingumu – prieš 20 metų mažai kas teikė pirmenybę aukštai energinei klasei, tai buvo nišinis ir brangus produktas. Dabar tai jau yra NT higiena, tas pats laukia ir sertifikuoto tvaraus gyvenamojo būsto“, – sako D. Bisikirskė.

Reikalavimai skiriasi

Pasak pašnekovės, tvarumo standarto esmė tiek gyvenamiesiems pastatams, tiek verslo centrams yra tokia pati – skiriasi tik reikalavimai pagal pastatų paskirtį ir funkcijas, kurias tuose pastatuose atlieka jų naudotojai.

„Gyvenamosios paskirties pastatams taikomi griežtesni geriamojo vandens vartojimo efektyvumo, atliekų valdymo sprendinių reikalavimai. Taip pat reikalaujama užtikrinti tinkamą dviračių saugojimo vietų skaičių, tik namo gyventojams skirtą privačią ar dalinai privačią erdvę lauke. Gali būti keliami itin aukšti reikalavimai ir universaliajam dizainui, kad būstų išplanavimas ir sprendiniai leistų patogiai gyventi visiems, įskaitant ir negalią turinčius žmones“, – vardija D. Bisikirskė.

Kita vertus, gyvenamiesiems pastatams keliami paprasčiau įgyvendinami reikalavimai geriamojo vandens nuotėkio prevencijos priemonėms, akinimo kontrolei, energijos suvartojimo apskaitai, visiškai netaikomi reikalavimai automobilių parkavimo vietų skaičiui, pastato funkciniam pritaikymui, nevertinama pastato įtakojama šviesos tarša.

„Gyvenamiesiems pastatams taikomi tvarumo standartai yra labiau socialiniai, todėl gali būti renkamasi ne tik populiariausios sertifikavimo sistemos BREEAM ar LEED, bet ir „Fitwel“ arba „WELL“, kurios labiau orientuotos į žmogaus sveikatą ir gerovę, gyvenamosios aplinkos komfortą. Tokiuose būstuose daug dėmesio skiriama šeimų patogumui ir saugumui: vertinamas judėjimo saugumas gatvėse, žaidimų aikštelės, poilsio erdvės, drėgmės ir pelėsio prevencija, taip pat lauko ir vidaus akustinis komfortas, triukšmo lygis, galimybė pilnai užtamsinti langus miegamuosiuose kambariuose ir t. t.“, – teigia „Vesta Consulting“ atstovė.

Šiuo metu Lietuvoje specifinius statybos reikalavimus apibrėžia statybos techniniai reglamentai, higienos normos, kiti teisės aktai, tad tikimasi, kad vis daugiau tvarumo kriterijų bus įtraukta į statybų norminius dokumentus: „Tokiu atveju daugelio naujų būstų gyventojų gyvenimo kokybė turėtų gerėti.“

Prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo

Pirmasis Baltijos šalyse tarptautiniu pastatų tvarumo sertifikatu „BREEAM In-Use“ įvertintas daugiabutis gyvenamasis namas yra Vilniuje – Z. Sierakausko g. 27 stovintis namas sertifikatą su įvertinimu „Very Good“ pelnė 2021 m.

„Siekėme pastato tvarumo sertifikato, norėdami įrodyti tiek sau, tiek klientams, kad gebame statyti kokybiškus, tvarumo standartus atitinkančius būstus. Pirma pastatėme namą, tik tada siekėme BREEAM sertifikato, skirto eksploatuojamiems pastatams. Namas buvo sertifikuotas jau pardavus visus būstus“, – sako NT projekto „Sierakausko 25“ vysčiusios „Realinijos“ direktorius Kęstutis Graužinis.

Tvarumo standartus atitinkančiame name įdiegta daug automatizuotų sprendimų: apšvietimo valdymas, praėjimo kontrolė, automatiniai automobilių valstybinius numerius nuskaitantys parkavimo aikštelės įvažiavimo vartai. Taip pat gyventojai gali naudotis geoterminio šildymo privalumais, kuris pasitelkiamas ne tik būstų šildymui žiemą, bet ir vėsinimui vasarą.

Paklaustas apie pridėtinę vertę tvaraus namo gyventojams, K. Graužinis atsako, kad tai yra ne tik didesnė būsto vertė, bet ir galimybė prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.

„Reikia pripažinti, kad didžiajai daliai pirkėjų būsto tvarumas dar nedaro didelės įtakos jų pasirinkimui. Deja, tvarumas aktualus ir ne visiems vystytojams. Šiuo atžvilgiu teigiamą impulsą duoda teisinis reguliavimas, keliantis aukštesnius minimalius reikalavimus, nes dažnu atveju NT rinkoje matome, kad vystytojai stengiasi atitikti bent minimalų lygį, nes gerokai aukštesni standartai reikalauja ir didesnių investicijų“, – sako „Realinija“ vadovas.

NT vystytojus imtis tvaresnių gyvenamųjų pastatų vystymo gali paskatinti ir 2021 m. sostinės bendrajame plane numatytas reikalavimas sertifikuoti didesnius nei 5 tūkst. kv. m pastatus pagal Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą tvarumo sistemą. Vis dėlto NT investicijos į tvarumą priklausys ir nuo ekonominės situacijos.

„Ar toliau vystysime tvarius gyvenamuosius pastatus, priklausys nuo situacijos rinkoje. Jei ekonomika augs, tvarumo taip pat bus daugiau“, – teigia K. Graužinis.

Pasak D. Bisikirskės, gyvenamųjų daugiabučių pastatų sertifikavimui teigiamo impulso gali duoti finansinės institucijos ir kaip pavyzdį pateikia Latvijoje taikomą NT fizinio mokesčio lengvatą būstams, kurie yra sertifikuoti pagal tarptautinę tvarumo sistemą.

„Lietuvoje kai kurie bankai jau taiko mažesnes būsto kredito palūkanas energiškai efektyviems pastatams, tad laiko klausimas, kada ši lengvata būtų pradėta taikyti ir tvariems sertifikuotiems būstams“, – sako ji.

https://sc.bns.lt/