Realu.lt

Tyrimas: Lietuvos gyventojai norėtų keltis į erdvesnį būstą, tačiau planus koreguoja politinis ir ekonominis kontekstas

Tyrimas: Lietuvos gyventojai norėtų keltis į erdvesnį būstą, tačiau planus koreguoja politinis ir ekonominis kontekstas

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, infliacija bei augančios palūkanos koreguoja šalies gyventojų planus įsigyti naują būstą, atskleidė neseniai vykdytas tyrimas. Nors savo dabartiniais namais patenkinti tik pusė Lietuvos gyventojų, dauguma jų sprendimą pirkti naują būstą atidėjo dėl susiklosčiusios politinės ir ekonominės situacijos.

Šiandienine gyvenamąja vieta yra patenkinti vos 48 proc. šalies gyventojų, atskleidė šį rudenį „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa.* Tai – žemiausiais rodiklis iš visų trijų Baltijos šalių. Latvijoje savo dabartiniu būstu yra patenkinti 51 proc. gyventojų, Estijoje – 62 proc.

Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kiek Lietuvos gyventojų norėtų persikelti į naujus namus bei kokios to priežastys. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą rimtai svarsto 42 proc. arba maždaug 2 iš 5 respondentų. Tuo pat metu, 16 proc. apklaustųjų sako, kad jie norėtų gyventi arčiau gamtos. Šis rodiklis – didesnis nei Latvijoje (13 proc.) ir Estijoje (12 proc.).

Vis dėlto, daugiausiai Lietuvos gyventojų naujus namus įsigytų dėl didesnio būsto būtinybės. „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė akcentuoja, kad toks rezultatas nestebina, nes lietuviai, lyginant su kitų Europos Sąjungos gyventojais, gyvena itin mažuose namuose.

„Lietuvoje vienam šalies gyventojui vidutiniškai tenka apie 38 kv. m. būsto ploto, rodo praėjusių metų Statistikos departamento duomenys. Tai – vienas prasčiausių „rezultatų“ Europos Sąjungoje,  pagal šį rodiklį nuo pirmaujančių valstybių vis dar atsiliekame bent 2 kartus. Todėl suprantama, kad būsto dydis gali tapti esmine paskata ieškoti naujų ir erdvesnių namų, kuriuose būtų galima jaustis laisvai ir jaukiai“, – pabrėžia Ž. Rakauskaitė.

Įsigyti naujo būsto neskuba

Nepaisant Lietuvos gyventojų norų ir jų poreikių netenkinančio būsto, nemaža dalis žmonių koreguoja savo planus. Pagrindinė to priežastis – nežinomybė dėl šalyje susiklosčiusių aplinkybių.

Beveik pusė (47 proc.) šalies gyventojų tvirtina, kad dėl nestabilios politinės ir ekonominės situacijos jie atidėjo sprendimą įsigyti naujus namus. Vis dėlto panašu, kad politinis ir ekonominis klimatas daugiausiai įtakos lietuviams turėjo tik trumpuoju laikotarpiu. Ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. per artimiausius penkerius metus, naujus namus ruošiasi įsigyti beveik du penktadaliai apklausos respondentų (37 proc.).

Tiesa, 15 proc. respondentų teigia, kad nei karas Ukrainoje, nei aukštos energijos kainos nepakeitė jų sprendimo ir toliau nuomotis gyvenamąjį būstą.

„Nors nemaža dalis apklausos dalyvių gyvena laukimo nuotaikomis, reikšminga dalis Lietuvos gyventojų žvelgia į ateitį ir toliau svarsto bei planuoja būsto įsigijimą. Mūsų duomenys rodo, kad, nepaisant ekonominių sunkumų ir politinių turbulencijų, būsto paskolų rinka išlieka ganėtinai aktyvi. Juolab kad atsižvelgiant į aukštą infliaciją, nekilnojamo turto įsigijimas istoriškai yra viena iš efektyviausių investicijų, galinčių apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo“, – teigia „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė.

„Luminor“ bankas per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje suteikė būsto paskolų už daugiau nei 246 mln. eurų. Vidutinė paskolos suma šiuo laikotarpiu siekė maždaug 92 tūkst. eurų.

*„Luminor Bank“ apklausa buvo atlikta 2022 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat Latvia“. Apklausos metu buvo apklausta daugiau nei 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus respondentų kiekvienoje Baltijos šalyje.

Pasidalink naujiena