Vilniaus NT rinkoje dominuoja preliminarūs sandoriai, o būstą lengviausia įpirkti Klaipėdoje

Pasak „Swedbank” vyresniojo ekonomisto Vytenio Šimkaus, Vilniuje jaučiamas didelis būsto pasiūlos trūkumas.

„Dėl šios priežasties gyventojams renkantis dar tik vystomus būsto projektus, rinkoje dominuoja preliminarūs sandoriai. Jie galutinėje registrų centro statistikoje atsiduria tik užbaigus statybas, ir tai neretai įvyksta praėjus daugiau nei metams nuo preliminarios sutarties sudarymo. Todėl  registrų centro duomenys rodo ne pačią naujausią sandorių statistiką“, − sako V. Šimkus. 

Anot ekonomisto, Vilniaus antrinėje rinkoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį butų buvo parduota ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, o tuo tarpu pirminėje rinkoje stebimas sandorių skaičiaus mažėjimas.

„Naujo būsto atsargos Vilniuje šiuo metu siekia vos pusę įprasto lygio. Dažniausiai neparduotų ir vystomų butų pakanka 12 mėnesių pardavimams padengti, o dabar butų „atsargos“ sostinėje nesiekia net pusės metų. Be to, didžioji dalis atsargų yra „popierinė“ – dar tik statomi ar projektuojami butai“, − atkreipia dėmesį ekonomistas.

Nors vystytojai ir stengiasi patenkinti paklausą, tai sunkina biurokratiniai procesai, statybinių medžiagų grandinių trikdžiai, žaliavų brangimas bei darbo jėgos trūkumas. Prie padėtį bloginančių veiksnių specialistai pamini ir prasidėjusį karą Ukrainoje, kuris labiausiai įtakos turės žaliavų kainų augimui.

Lengviausia būstą įpirkti Klaipėdoje

Vilniuje per metus būstas pabrango beveik 20 proc., o atlyginimai - 10 proc. Nors palūkanų normos mažėjo, būstas Vilniuje tapo sunkiau įperkamas.

Kaune, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, būstas per metus brango 15 proc. ir 4 procentiniais punktais aplenkė atlyginimų augimą. Tačiau dėl mažėjusių būsto paskolų palūkanų normų įperkamumas Kaune traukėsi labai nežymiai.

Klaipėdoje būstas brango 8 proc., o atlyginimai kilo 6 proc.

„Būsto įperkamumo indeksui per metus nežymiai paaugus, Klaipėdoje būstas išlieka labiausiai įperkamas, lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais. Vidutines pajamas gaunantys klaipėdiečiai gali įsigyti net 125 kv. m. būstą arba beveik 50 kv. m. didesnį būstą nei vilniečiai“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas V. Šimkus.

Ko galima tikėtis ateityje?

Pastaraisiais metais mažėjęs nuomos pajamingumas šių metų pradžioje dar labiau išryškėjo. Anot vyriausiojo „Swedbank” ekonomisto Nerijaus Mačiulio, „mažėjantis nuomos pajamingumas reiškia, kad būstas brangsta sparčiau nei didėja jo nuomos kaina – paprastai tokia situacija susidaro tuomet, kai paklausą pakursto nebe pirmąjį būstą įsigyjantys pirkėjai. Per metus Lietuvos didmiesčiuose būsto nuomos kainos padidėjo maždaug dešimtadaliu, o pardavimo kainos kilo dvigubai sparčiau”.

Ekonomisto vertinimu, visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose nuomos pajamingumas šiuo metu yra žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Tai rodo, kad būsto kainų kilimui lieka vis mažiau erdvės.

Prie jau paminėtų būsto kainų kilimo stabdymo veiksnių N. Mačiulis pamini ir galimai kilsiančias tarpbankines palūkanas.

Karas Ukrainoje prislopino pirkėjų domėjimąsi būstu. „Būsto vystytojai jau metus nesėkmingai bando pasivyti augančią būsto paklausą, tad trumpa pirkimų pauzė leistų atkurti normalią butų pasiūlą“, − pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Šaltinis: „Swedbank“