Miunchene, kuris ir taip yra brangiausias Vokietijos miestas, kainos toliau kyla. Vidutinė nuomos kaina per pastaruosius 12 mėnesių išaugo 5,2 proc. iki 17,55 euro už kvadratinį metrą. Hamburge ir Berlyne nuomos kainos padidėjo 3,9 proc., Štutgarte – 2,0 proc., Frankfurte – 2,4 proc., Kelne – 2,7 proc.

Tęsiant ilgalaikę tendenciją, nuomos kainos labiausiai kyla mažesniuose miesteliuose ir priemiesčiuose, nes žmonės išvyksta iš pagrindinių didmiesčių, ieškodami geresnių pasiūlymų.

Dešimtyje iš 80 į tyrimą įtrauktų miestų – Achene, Botrope, Hame, Heilbrone, Jenoje, Mionchengladbache, Miulhaime prie Rūro, Oldenburge, Remšeide ir Zygene – nuomos kainos kyla net greičiau nei dabartinis 6,4 proc. infliacijos lygis.

Pasak „Immowelt“ generalinio direktoriaus Felixo Kusch, artimiausiu metu yra mažai tikimybių, kad situacija rinkoje galėtų pagerėti.

„Rekordinė imigracija į Vokietiją ir būsto statybos nuosmukis daro papildomą spaudimą ir taip įtemptai nuomos rinkai“, – sakoma jo pranešime spaudai. „Ypač nerimą kelia užbaigtų pastatų skaičius, kuris kiekvieną mėnesį pasiekia vis naują žemumą“.

Ekspertai skaičiuoja, kad Vokietijoje šiuo metu trūksta apie 700 000 butų ir šis skaičius toliau didės, nes Vokietija fiksuoja aukštus imigracijos rodiklius. Pernai grynoji migracija pasiekė rekordinį skaičių - 1,5 mln. žmonių. Vyriausybė pažadėjo per metus pastatyti 400 000 naujų butų, tačiau šis tikslas, atrodo, nebus pasiektas. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad auganti statybos savikaina iki 2025 m. gali sumažinti gyvenamųjų namų statybą 32 proc. Šiais metais tikimasi pastatyti tik 200 000 butų.