Ypatingas nekilnojamasis turtas - laivai

Laivas - bet kokia savaeigė ar nesavaeigė transporto priemonė, skirta judėti vandens paviršiumi arba po vandeniu. Visi laivai yra nekilnojamasis turtas ir pagal galiojančius teisės aktus jie visi turi turėti registracijos numerį ar kitokį nustatytą ženklinimą. „Jei neturėsi laivo dokumento ir atitinkamo laivo ženklinimo, tai dingus laivui nebus jokių įrodymų, kad tas laivas priklausė būtent tau”, - sako laivų ekspertas K.Valenta.

Laivų kainos: ar prabanga turėti laivą Lietuvoje?

Laivų kainos priklauso nuo laivo dydžio, amžiaus ir komplektacijos. K.Valenta pasakoja, kad kiekviena komplektacijos dalis, pavyzdžiui, navigacinė aparatūra, kainuoja nemažai ir, jei tokia įranga yra laive, tai didina paties laivo galutinę kainą. „Jei sudėjus visą įrangą, tai ir mažiausios valtelės kaina gali išaugti iki 15-30 tūkst. eurų”. Jei žmogus svarsto apie galimybę įsigyti laivą, su kuriuo galėtų paplaukioti ne tik po Lietuvos vandens telkinius, bet išplaukti ir į Baltijos jūrą, jis turėtų būti pasiruošęs apie 15 tūkst. Eurų. Už tokią sumą galima įsigyti apie 1990 m. gamybos laivą, 8 m ilgio, su dušu ir WC viduje.

Kaip laivai sensta?

„Jei laivas yra gerai prižiūrimas, jis gali tarnauti ilgai”, - sako K.Valenta. „Šiandien plaukioja šimto metų laivai, kurie yra eksploatuojami. Yra išlikę senoviniai mediniai laivai, kurie daugiau skirti jaunųjų jūrininkų ugdymui. Jie dažniausiai priklauso universitetams ir jūrinėms mokykloms”. „Capital Marine” ekspertas pasakoja, kad yra ir prabangūs, išskirtiniai laivai, motoriniai, pagaminti iš raudonmedžio, išlikę geros būklės, ir siekiant, kad jie tarnautų dar ilgiau, kiekvienais metais juos atnaujina ir restauruoja.

Laivas nesensta taip sparčiai, kaip, pvz., automobilis. Nuolat ir tinkamai prižiūrimas 20-30 metų laivas dar nėra senas. Jei laivui priežiūros trūksta, gali „įsimesti įvairios laivo ligos”, priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos jis pagamintas. Toks laivas jau pradeda reikalauti daugiau dėmesio, laiko, lėšų remontui, ir ne kiekvienas savininkas yra pasiruošęs tam.

Laivas ežerui ir jūrai: kuo skiriasi?

Laivai, skirti vietiniam pasiplaukiojimui, ir jūriniai laivai skiriasi savo konstrukcija. Jūrinės jachtos turi turėti kilį („laivo dugno išilginė sija nuo priekio iki galo”, Tarptautinių žodžių žodynas (TŽŽ)), o ežeruose galima plaukioti ir su švertais („bekilio laivelio skydas, nuleidžiamas per dugne esantį plyšį; daro laivelį stabilesnį”, Tarptautinių žodžių žodynas (TŽŽ)). „Laivo apatinėje dalyje yra svorio balastas, kuris jūrinėms jachtoms palaiko stabilumą, o plaukiant ežere balastas gali būti kilnojamas, kad priplaukus arčiau kranto būtų galima išlipti, ar pakelti, jei plaukiama per seklumą”, - pasakoja laivų žinovas.

Ar verta į laivą investuoti?

K.Valentos nuomone, investicinė grąža tikėtina, jei investuojama į klasikinio modelio laivą. “Tokie laivai brangsta ir jie jau yra brangūs”. Investuoti į klasikinį laivą galima įsigyjant tokį, kurį reikia restauruoti, ir jam skirti savo laiką ir lėšas. Jei rinkos sąlygos yra palankios, o laivas atnaujintas pagal klasikinio laivo restauravimo taisykles, grąža gali siekti 3 ar net 4 kartus. Pasiekti tikrąją restauracinę laivo vertę nėra paprasta. Laivas turi būti atkurtas iki smulkiausių detalių, restauravimo darbus turi įvertinti komisija, kuri išduoda sertifikatą, liudijantį apie restauruoto laivo būklę.

Kitas investavimo būdas - nusipirkti laivą ir jį perleisti laivų nuomos kompanijoms, kaip nuomos objektą. „Lietuvoje tokių atvejų dar nedaug, tačiau Viduržemio jūros šalyse tai yra labai populiarus investavimo būdas”, - dalijasi K.Valenta. Paprastai laivų nuomos kompanijai priklauso nedidelė dalis nuomojamų laivų, o kitų laivų savininkai yra privatūs asmenys. K.Valentos teigimu, optimistinio scenarijaus atveju iš tokių investicijų galima tikėtis apie 12 proc. metinės grąžos. Nereikia pamiršti ir tai, kad savininkas turi galimybę pats ilsėtis savo laive.

Investavimo į laivą nuomai principai labai panašūs kaip ir perkant investicinį būstą egzotinėje šalyje, kurorte ar saloje, kai savininkas keletą savaičių per metus būstą rezervuoja savo poilsiui, o visą kitą laiką jį nuomoja. „Ne veltui laivai yra priskiriami nekilnojamajam turtui”, - pastebi K.Valenta.

Laivų nuomos kainos

Kiek kainuoja išsinuomoti laivą, priklauso nuo to, kur laivas yra ir kur ketinama plaukti. Pavyzdžiui, Kauno mariose galima išsinuomoti nedidelę jachtą pasiplaukiojimui nuo 50 eurų dienai, kateris su kapitonu kainuos nuo 100 eurų valandai. Trakuose pasiplaukiojimas jachta kainuos nuo 50 eurų valandai. Jei norima laivą išsinuomoti savaitei, tai gali kainuoti apie 2000-3000 eurų. „Lietuvoje nelabai kur yra plaukti su didele jachta, tektų plaukti į Baltijos jūrą, Švediją, Lenkiją, Latviją”, - sako laivų specialistas K.Valenta.

Plaukiant laivu į kitą valstybę privalu laikytis nustatytų taisyklių. Reikia nepamiršti, kad vandenyje taip pat yra valstybių ribos, teritoriniai vandenys. Įplaukus į kurios nors valstybės teritoriją, privalu plaukti į arčiausiai esantį uostą ir jame užsiregistruoti. Po šios procedūros galima jau nevaržomai plaukioti po tos šalies teritorinius vandenis.

Ką daryti su laivu žiemą?

„Capital Marine” atstovas sako, kad daugelis laivų savininkų susiduria su problema, kur laikyti laivą per žiemą. „Laivui geriausia būti sausai, šiltai ir po stogu. Tokiu būdu žiemą laivą galima dar ir patvarkyti, kad pavasarį būtų galima plaukiojimo sezoną pradėti kuo anksčiau”, teigia K.Valenta. Jei nėra galimybės laivo laikyti po stogu, galima jį laikyti ir lauke, prieš tai atlikus atitinkamus konservavimo darbus. Kiekvienais metais, prieš kiekvieną sezoną laivą reikia paruošti, pvz., perdažyti dugną, ir, jei laivas laikomas lauke, tenka atidžiai sekti oro sąlygas, kada būtų galima atlikti laivo paruošimo ar remonto darbus.

Laivai Lietuvoje

Laivai Lietuvoje dar nėra labai populiarūs. Anot K.Valentos, trūksta ir renginių, skirtų laivų savininkams ar mėgėjams. „Lietuvoje vyksta uždari renginiai, regatos, skirtos buriuotojų ar laivavedžių bendruomenėms, o renginių, skirtų plačiai visuomenei - nėra”. Žmogui, kuris domisi laivais, nori jų pasižiūrėti, galbūt ateityje planuotų įsigyti laivą, skirtų renginių yra labai nedaug. „Anksčiau per Klaipėdoje vykstančią Jūros šventę vykdavo „The Tall Ship Races”, kur dalyvaudavo senieji, didieji istoriniai laivai. 2020 m. dėl karantino Jūros šventė nevyko, neaišku, kaip bus nuspręsta šiais metais”, - sako K.Valenta. Jis pamini ir Kuršių marių regatą, kur susirenka minios žmonių pažiūrėti buriuotojų varžybų. Vienas iš didesnių renginių laivų mėgėjams yra Formulės 2 Pasaulio čempionato etapas, vykstantis Lietuvoje.

Laivų gamybai ir visai laivų rinkai labai svarbios yra laivų parodos. Užsienyje jos pritraukia pakankamai daug žmonių. Artimiausia ir pirmoji Lietuvoje laivų paroda „Boat and House Show” vyks šių metų liepos 3-4 d. Svencelėje. „Šia paroda siekiama parodyti tiek Lietuvos žmonėms, kad nereikia keliauti kažkur toli, jei nori įsigyti laivą, viskas yra čia, Lietuvoje, o Lietuvos laivų gamintojams - kad ir lietuvis gali pirkti laivą ir nereikia ieškoti tolimų rinkų”, - sako laivų ekspertas K.Valenta. Lietuvoje yra nemažai laivų gamintojų ir beveik visą savo produkciją jie eksportuoja į užsienį, daugiausia į Skandinavijos šalis.

Pats K.Valenta save vadina jūreiviu. „Panašų pomėgį turinčių žmonių bendruomenė yra pakankamai nemaža, tačiau turi dar didesnį potencialą augti. Infrastruktūra gerėja, plečiasi”. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad turime tarptautinį 300 km kelią Nemunu Kaunas-Klaipėda, šalia kurio kuriasi nauji uostai, net nauji nekilnojamojo turto kvartalai. „Tokia plėtra labai džiugina”, - sako vienas iš „Capital Marine” įkūrėjų K.Valenta. 

Šaltinis: ziniuradijas.lt