Realu.lt

Akustinis komfortas. Ką daryti, kad gyventojų ramybė būtų saugoma taip pat, kaip ir verslo paslaptys?

Akustinis komfortas. Ką daryti, kad gyventojų ramybė būtų saugoma taip pat, kaip ir verslo paslaptys?

Nors garso reikalavimai pastatams reglamentuoti, tačiau iš tiesų garso izoliavimas, kaip pastebi Laura Nariūnienė, UAB Akustinių tyrimų centras direktorė, yra problemiškas. Deja, bet problemas lemia ne tik nekilnojamojo turto statytojai, bet ir pačios garso matavimo įmonės.

Triukšmą pastato viduje reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas, STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“, Lietuvos higienos norma HN 33:2011.

Statybos techniniame reglamente užprogramuotos nepageidautinos interpretacijos

STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ reglamentuoja, kad turi būti nustatytos pastatų garso klasės naujai statomiems ar rekonstruojamiems gyvenamosios, gydymo, poilsio, ugdymo paskirties pastatams, pagal akredituotų laboratorijų atliktus garso izoliacijos matavimus, kuriuos reglamentuoja standartizuotos metodikos.

„Teisinės bazės sutvarkymas yra labai svarbus, tačiau dar svarbiau, kad vystytojai, projektuotojai, statytojai patys skirtų daugiau dėmesio pastatų garso izoliacijai ir ją prisimintų ne tada, kai reikia atlikti matavimus, o nuo pat projektavimo pradžios“, – sako įmonės Akustinių tyrimų centras vadovė Laura Nariūnienė
 
„Minimame reglamente nurodyta, kad matavimai vykdomi bent 5% pastato ir/arba jo elementų. Mažiausias elementų skaičius yra trys. Tačiau čia ir prasideda įvairios interpretacijos, – sako UAB Akustinių tyrimų centras vadovė L. Nariūnienė. – Yra garso matavimų įmonių, kurios apsiriboja mažiausiu matavimų skaičiumi, tuo patenkindamos daugumą statytojų, nes ir mokėti reikia mažiau, ir didesnė tikimybė, kad niekas neaptiks minimalių reikalavimų neatitinkančių pastato elementų. Kiti gi atrenka įvairaus tipo sienas, perdangas, fasadus, jei jie reglamentuojami, duris, pamatuoja ir koridorių/laiptinių aidėjimus, prieš tai gerai išsinagrinėję pastato projektą. Manau, kad kaip tik pagal pastarąją sistemą ir turėtų būti atliekami garso matavimai.“

Penkiolika metų rinkoje veikiančios įmonės vadovė pastebi pamažu besikeičiančią tendenciją. Kai daugiabučius stato ne vadinamieji vienadieniai statytojai, o nekilnojamojo turto plėtotojai, kuriems svarbus geras jų įmonės vardas, kuriems svarbi jų darbo kokybė, projektuoja ir vysto tvarius projektus, jie taip pat rūpinasi ir pastatų vidaus garso izoliacija.

Pamažu atsiranda statytojų, kurių nebetenkina tik privalomi minimalūs C garso klasės reikalavimai.

Kodėl renkasi imtis plano B, o ne taisyti broką

„Šiek tiek kita situacija yra su taip dabar populiariais blokuotais vienbučiais namais arba kotedžais. Neretai tenka išgirsti, kad „matavimų nereikia, duokit popieriuką ir viskas“. Mes visada pasiūlom jiems patiems tą popieriuką išsirašyti, nes tam laboratorijos paslaugų nereikia“, – dalijasi L. Nariūnienė, pastebėdama, kad vis tik atsiranda laboratorijų, kurios „pamatuoja“ neišvažiuodamos iš savo ofisų.

Akustinių tyrimo centro specialistai ne sykį yra susidūrę su atvejais, kai, pamatavus tokius pastatus, pasirodo, jog nemažai sienų, perdangų nesiekė privalomų minimalių C garso klasės reikalavimų. Tačiau statytojai nė nebandė slėpti, kad ne taisys problemiškas vietas, o imsis plano B – kreipsis ten, kur „pamatuos taip, kaip reikia“, nes tai kainuos kur kas pigiau, negu taisyti broką.

Su blokuotais gyvenamaisiais pastatais ar kotedžais yra dar ir kita problema, kad juos atiduoda naudoti vadinamuoju deklaracijos būdu: išmatuoja vieno pastato garso izoliavimą ir su tuo pačiu garso klasifikavimo protokolu priduoda visą kvartalą.

Dėl tokios situacijos kilus nepasitenkinimui tarp pačių garso matavimo laboratorijų, po susitikimo su atsakingais Aplinkos ministerijos darbuotojais STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ buvo papildytas reikalavimu, kad laboratorijos turi skelbti protokolus savo internetinėse svetainėse. Tačiau ar tai veikia, Akustinių tyrimų centro vadovė Laura Nariūnienė sako kol kas nesanti tikra. 

Komercinės paslaptys saugomos labiau, negu gyventojų ramybė

Kitokia situacija yra dėl verslo centrų garso izoliavimo. Nors reikalavimo administraciniuose pastatuose atlikti akustinius matavimus nėra, tačiau dažniausiai jie atliekami pačių statytojų iniciatyva.

 

Nemažai tarptautinių įmonių, bankų, kaip pastebi L. Nariūnienė, turi savo reikalavimus pastato garso izoliacijai. Šie reikalavimai, ypač tarp vadovų kabinetų, susitikimų patalpų, paprastai būna kur kas griežtesni, negu reikalauja teisės aktai.

Tad bent jau kol kas komercinės verslo paslaptys yra saugomos labiau, negu gyventojų ramybė jų pačių namuose.

STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ galioja nuo 2004 m. – su nežymiomis korekcijomis.

„Esame teikę pasiūlymų dėl pastato elementų parinkimo, nepaliekant vietos interpretacijoms; siūlėme peržiūrėti ir praplėsti garso izoliavimo rodiklius, tai yra įtraukti daugiau normuojamų elementų ir pan. Teisinės bazės sutvarkymas yra labai svarbus, tačiau dar svarbiau, kad vystytojai, projektuotojai, statytojai patys skirtų daugiau dėmesio pastatų garso izoliacijai ir ją prisimintų ne tada, kai reikia atlikti matavimus, o nuo pat projektavimo pradžios“, – sako įmonės Akustinių tyrimų centras vadovė Laura Nariūnienė.

Kaip į skelbimus atvesti ne tik energinį efektyvumą, bet ir garso klasę

Aplinkos ministerija pranešė, kad šiemet arba iki kitų metų vidurio bus peržiūrėtas garso izoliavimo reglamentavimas, atsižvelgiant į technologinius ir rinkos pokyčius.

Situacija keistųsi ir spaudžiant rinkai, galutiniam vartotojui. Tada nekilnojamojo turto vystytojai būtų priversti parduodant kaip kozirį traukti žinią, kad pastatas yra ne tik aukštos energinės klasės, bet ir akustiškai komfortiškas.

„Mūsų įmonė, kaip laboratorija, į statybos procesą įsijungia tik jam besibaigiant, kai jau reikia įvertinti pastato kokybę. Tačiau akustikos klausimas iš tikrųjų turi būti sprendžiamas jau projektuojant pastatą. Šioje stadijoje apgalvojus visus sprendinius, o statybų eigoje prižiūrint darbų kokybę, priduodant pastatą naudoti nereiks bijoti nei matavimų, nei reikės taisyti broką. Arba dar blogiau – ieškoti plano B“, – sako L. Nariūnienė, UAB Akustinių tyrimų centras direktorė. 

UAB Akustinių tyrimų centras nuotr.

Šaltinis: statybunaujienos.lt

Pasidalink naujiena