Ar įmanoma apsitverti daugiabutį tvora ir įsirengti kelio užtvarą?

Taigi, leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose (išskyrus, kai statytojas yra statybą leidžiantį dokumentą išduodantis viešojo administravimo subjektas ir kurortas nepatenka į kitas šiame papunktyje nurodytas teritorijas), Kuršių nerijoje (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje); magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Primintina, kad SLD privalomumą per kelias akimirkas taip pat galima pasitikrinti Inspekcijos internetinėje svetainėje: https://apklausos.vtpsi.lt/index.php/291423?lang=lt.

I grupės nesudėtingojo statinio (tvoros, kurios aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m) statybai nuosavybės teise valdomame žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas (SLD) neprivalomas, jeigu numatyta statyti tvora nepatenka į aukščiau nurodytas teritorijas.

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą:

1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): a) jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); b) jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis (pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. 

Taigi, gretimų sklypų savininkų rašytiniai sutikimai būtini ne tik įrengiant užtvarą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Kai tenkinami insoliacijos reikalavimai, tvora gali būti statoma prie sklypo ribos (konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) be gretimo sklypo savininko sutikimo. Kad nereikėtų kaimyno sutikimo, užtvaros akytumas turėtų būti ne mažesnis kaip 50 proc. bendro užtvaros ploto, kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurinės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) ir ne mažesnis kaip 25 proc. bendro užtvaros ploto, kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, o užtvara statoma nuosavame žemės sklype prie sklypo ribos (ne ant ribos). 

Dėl kelio užtvaro įrengimo pažymėtina tai, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje yra nustatyta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Žinotina, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). O daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų padėjimui (laikymui) žemės sklype, ant statinio ar jo dalių.

Konkrečiu atveju sprendžiant, ar objektas laikytinas kilnojamuoju daiktu, vertintinas daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybė daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės (galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.). Tuo atveju, jei objektas (kelio užtvara ar šlagbaumas) atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse, jis nelaikytinas statiniu, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis ir jam netaikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Tuo atveju, jei objektas atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse ir yra laikomas statiniu kaip tai apibrėžia Statybos įstatyme nustatyta statinio sąvoka, tai tada statiniui yra taikomas Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.

Jei kelio užtvaras būtų statinys, tai statinio kategorija, atsižvelgiant į jo individualius parametrus, nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Žinotina, kad objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Statinio matmenų įvertinimo koeficientas K apskaičiuojamas pagal STR 1.01.03:2017 22.4 papunktyje pateiktą formulę.

Kelio užtvaras (inžinerinis statinys) gali būti:

• priskirtas prie I grupės nesudėtingų statinių, jeigu 10≤K≤10000;
• priskirtas prie II grupės nesudėtingų statinių, jeigu 10000≤K≤40000;
• nepriskirtas prie statinių, jeigu K < 10.

Leidimas statyti naują nesudėtingą (I ar II grupės) statinį privalomas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede nurodytais atvejais. 

Pažymėtina, jog statytojas turi atitikti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija