Realu.lt

Atsigavusią komercinio NT rinką tramdo brangstančios žaliavos

Atsigavusią komercinio NT rinką tramdo brangstančios žaliavos

Pirmąjį šių metų pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje vietoje liko Latvija, trečioje – Estija.

„Praėjusių metų kovą prasidėjusi COVID-19 pandemija pristabdė įvairius komercinio NT projektus vos keliems mėnesiams, biurų rinkos atsigavimas fiksuotas jau gegužę. Šiemet verslo centrų atsigavimas po antrojo karantino – dar spartesnis. Prie to prisidėjo ne tik visuotinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso, bet ir gerėjanti finansinė investuotojų situacija, didelis laisvų pinigų kiekis rinkoje, atitinkamai ir laukiamos infliacijos spaudimas“, – teigia SBA grupės investicinės bendrovės „Capitalica Asset Management“ vadovas Andrius Barštys.

Gerėjančią finansinę situaciją NT rinkoje rodo ne tik augančios investicijos į logistikos ir prekybos objektus, bet ir grįžtantis investavimas į viešbučių plėtojimą. Itin sparčiai auga investicijos į žemės plotus, investuotojai plečia investavimo strategijas rinkdamiesi naujus sektorius ir rizikų lygius.

„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria komercinio NT rinka, yra pastaruoju metu augančios statybų kainos dėl statybinių medžiagų trūkumo ir jų kainų didėjimo. Prie to prisideda ir  globalus ekonomikos skatinimas. Vyriausybių vykdomas didelių sumų įliejimas į verslą sąlygoja spartesnį naujų projektų vystymą ir tuo pačiu žaliavų trūkumą bei darbo jėgos kaštų augimą“, – sako A. Barštys.

Pasak jo, dėl kylančių žaliavų ir darbo jėgos kainų brangstančios statybos ilgainiui turėtų atsiliepti ir augančiai komercinio NT, ypač biurų nuomos kainai.

Šiuo metu Baltijos šalyse statomų naujų verslo centrų plotai baigia pasiekti 2019 m. lygį – Vilniuje plėtojama daugiau nei 200 tūkst. kv. m. verslo biurų ploto, Taline – 140 tūkst. kv. m., Rygoje – apie 90 tūkst. kv. m.

Pusę Rygoje vystomo verslo centrų ploto užima praėjusių metų pabaigoje „Capitalica Asset Management“ užsakymu pradėtas statyti biurų kompleksas „Verde“. Į naują projektą bendrovė investuoja daugiau nei 65 mln. eurų.

„Pradėti „Verde“ statybas tuo metu, kai NT rinkoje tvyrojo abejonės, kaip gyvensime ir dirbsime pandemijos akivaizdoje, buvo nelengvas, bet teisingas sprendimas. Įvertinome, kad kitų bendrovių vystomi NT projektai gali susidurti su vėlavimais, tad neatidėdami didelio projekto Rygoje įgyvendinimo įgavome pranašumo verslo biurų rinkoje“, – sako A. Barštys.

Aukščiausią energinį efektyvumą turėsiantis „Verde“ bus vienas pirmųjų „žaliųjų“ pastatų Latvijoje, beveik nenaudosiantis energijos. Kompleksą planuojama sertifikuoti pagal tarptautinę BREEAM sistemą.

Šaltinis: bns

„Tvarūs verslo centrai, atitinkantys aukščiausius aplinkosaugos, socialinius bei įmonės valdymo standartus (angl. Environmental, Social, Governance, ESG), yra šių dienų norma. Tvarumo nori ne tik biurų nuomininkai, bet ir investuotojai – ateityje ši tendencija tik stiprės“, – tikina „Capitalica Asset Management“ vadovas.

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ investuoja Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje ir koncentruojasi į komercinį nekilnojamąjį turtą, nors fondui įstatai leidžia investuoti ir į gyvenamosios paskirties NT. Fondą domina ir ankstyvos vystymo stadijos – dar statomi, ir jau užbaigti NT objektai.

„Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ valdanti „Capitalica Asset Management“ užsiima Baltijos šalių komercinio NT valdymu. Investicijų valdymo įmonė buvo įsteigta 2016 metais. Kontrolinis jos akcijų paketas (70 proc.) priklauso vienai didžiausių lietuviško kapitalo verslo grupių SBA, 30 proc. akcijų – A. Barščio įmonei „Fox Holdings“.

Pasidalink naujiena