Realu.lt

Auga kompaktiškų butų paklausa: specialistai paaiškino, kas tai lemia ‎

Auga kompaktiškų butų paklausa: specialistai paaiškino, kas tai lemia  ‎

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvos didmiesčiuose populiarūs nauji kompaktiški komforto klasės butai. Anot jų, tai lemia išaugęs lietuvių noras gyventi ne užmiestyje, o mieste, pakankamai gera jaunų dirbančiųjų finansinė padėtis. Be to, būsto pirkėjams nebėra tiek svarbus jo dydis – daugiau dėmesio tenka patogumui.

Susidomėjimas stipriai išaugo

Kaune nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimu užsiimančios bendrovės „Centromera“ direktorius Artūras Jurša teigia, kad per pastaruosius 2–3 metus mieste gerokai išaugo kompaktiškų 2–3 kambarių, 40–55 kv. m ploto butų poreikis.

„Nenuostabu, kad būtent komforto klasės butai dabar labiausiai traukia dėmesį. Rinkdamiesi šią klasę pirkėjai už vidutinę rinkos kainą gauna būstą, kuriame atsiskleidžia esminiai dalykai visapusiškai tenkinantys jų poreikius. Šios klasės butai suplanuoti taip, kad būtų maksimaliai funkcionalūs ir erdvūs. Parenkamas optimalus statybinių medžiagų ir inžinerinių sprendimų variantas.

Tokiame būste kūrybiškai taikomos inovacijos, o socialinė ir kultūrinė aplinka atitinka pirkėjo lūkesčius. Kaimynystėje yra visapusiškai išplėtota, patogi infrastruktūra“, – komforto klasės privalumus vardijo A. Jurša.

Rezervuoja iš anksto

Kaune, Šilainiuose statomame devynaukštyje „Naujakurių namai“ – taip pat parduodami jau minėti kompaktiški komforto klasės butai. „Per keturis pardavimo mėnesius rezervuota trečdalis butų. Nors pabaigti projektą planuojama tik šių metų pabaigoje, tačiau susidomėjimas butais – išties didelis“, – sako projektą vystančios bendrovės vadovė Vaida Šidlauskienė. Pasak jos, dabar naujo būsto pirkėjams ypač svarbi sutvarkyta ir prižiūrėta aplinka, išplėtota infrastruktūra ir patogus susisiekimas su miesto centru ne tik automobiliu, bet ir pėsčiomis, dviračių takais, viešuoju transportu.

Jaunimas naudojasi pagerėjusia ekonomine situacija

Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ Kauno biuro vadovė Gintarė Meiluvienė pastebi, kad mažesnių butų sandorių skaičius auga jau keletą pastarųjų metų.

„Manau, kad tai ilgalaikė tendencija. Dabartinė ekonominė situacija lemia, kad yra pakankamai daug jaunimo, kurie jau gali įsigyti nedidelį nuosavą būstą. Jie nori gyventi atskirai nuo tėvų, be to, tai gera investicija – tokį turtą vėliau bus nesunku parduoti“, – sakė G. Meiluvienė.

Anot jos, mažesni butai pastaruoju metu yra labai paklausūs ir populiarūs tiek Vilniuje, tiek Kaune. Panašios tendencijos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Keičiasi didmiesčių gyventojų įpročiai

Bendrovės „Archas“ architektas Tomas Kuleša taip pat pritaria aukščiau išsakytoms kitų specialistų nuomonėms, kad būsto pirkėjų dėmesys kompaktiškiems butams dabar labai išaugęs. Jis čia mato daugiau nei ekonominį aspektą.

„Nedideli, nedaug kainuojantys ir nebrangiai išlaikomi būstai populiarūs visuose didesniuose miestuose. Ir ne tik Lietuvoje. Tai, be jokios abejonės, didele dalimi nulemia ekonominiai faktoriai. Tačiau prie to prisideda ir besikeičiantys didmiesčių gyventojų įpročiai.

Gyvenamasis būstas, arba jo dydis nebėra tas vienintelis siekis, ar kriterijus. Dalis žmonių geriau renkasi mažesnį, tačiau patogesnėje vietoje esantį būstą. Kiti savo gyvenamąją vietą vertina kaip „tarpinę stotelę“, kuri gali keistis kartu su šeimos dydžio, karjeros ar gyvenamosios vietos pokyčiais“, – savo pastebėjimais dalijosi T. Kuleša.

Pasak jo, dabar daug dėmesio pirkėjai skiria būstą supančiai aplinkai, jiems svarbu, kad kiekvienas kvadratinis metras bute būtų naudingai išnaudojamas. Taip pat labai svarbu, kad pastatas derėtų aplinkoje, būtų estetiškai patrauklus, originalus. Anot pašnekovo, laikai, kai nesvarbu kaip atrodo pastatas, nes už buto durų – „kitas, mano pasaulis“ jau praeitis. Dabar suprantama, kad gatvė, kiemas, laiptinė, greta esanti infrastruktūra tam tikra prasme yra būsto dalis.

Kaune įžvelgia pliusų

Kalbėdamas apie tendencijas didmiesčiuose architektas atrado ir šiek tiek skirtumų.

„Galėčiau teigti, kad bendrai Kauno būsto pirkėjai yra gana brandūs, sąmoningumo lygis nuolatos kyla. Pastebime, kad vis dažniau renkamasi kokybė, o ne kiekybė.

Tendencijos tiek Vilniuje, tiek Kaune iš esmės yra tos pačios. Tačiau didesnis būsto poreikis sostinėje kuria didesnę nekilnojamo turto vystymosi dinamiką. Todėl tam tikrais atvejais būsto pirkėjas Kaune gali leisti sau būti išrankesnis, turėti galimybę pasirinkti. Nėra verčiamas priimti staigių, kartais nepasvertų sprendimų“, – pastebėjo T. Kuleša.

Straipsnis skelbtas portale SA.lt

Pasidalink naujiena