Būstas brangsta, bet norinčiųjų skolintis nemažėja: kaip pasiruošti būsto paskolai?

Nors, kaip rodo naujausi kredito biuro „Creditinfo“ duomenys, daugiau nei kas antras iš antrosios pensijų pakopos pasitraukęs gyventojas atsiimtas lėšas skyrė būsto paskolai padengti, būsto finansavimo rinka toliau išlieka aktyvi. Lietuvos banko duomenimis, kovą gyventojų būsto paskolų portfelio augimas paspartėjo iki 14,9 proc. – tai sparčiausias augimo tempas nuo 2009 m. kovo. „Citadele banko skaičiavimai remiantis Lietuvos banko duomenimis rodo, kad gegužę naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje per metus, t.y. lyginant su 2025 m. Geguže, padidėjo 40 proc., kam įtakos turėjo tiek NT kainų augimas, tiek ir aukšta būsto paklausa.

Svarstantiems apie nekilnojamo turto (NT) įsigijimą kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ primena, kad prieš skolinantis svarbu tinkamai pasiruošti paskolos gavimo procesui, įvertinti ne tik dabartinę finansinę situaciją, bet ir galimybes paskolą aptarnauti ateityje, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Banko „Citadele“ užsakymu kovo mėnesį „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog iš atsiėmusių pensijai kauptas lėšas, pirkti nekilnojamąjį turtą rengiasi apie 7 proc. gyventojų. Pasak „Creditinfo Lietuva“ produktų skyriaus vadovo Mariaus Ramanausko, kadangi galimybė atsiimti pensijų kaupimo lėšas išliks iki kitų metų pabaigos, tikėtina, jog gyventojų, svarstančių apie pirmojo ar papildomo būsto įsigijimą, gali daugėti. Todėl, pasak jo, net ir būsto pirkimo procesą jau išmanantiems, verta prisiminti, ką svarbu padaryti dar prieš kreipiantis dėl paskolos, siekiant padidinti savo galimybes ją gauti.

„Gyventojų aktyvumą nekilnojamo turto rinkoje leidžia fiksuoti ir mūsų duomenys. Per pirmuosius 5 šių metų mėnesius „Creditinfo Lietuva“ finansinių ataskaitų paslaugą siekiant pamatyti savo paskolos galimybes kreditoriaus akimis, įsigijo kone dukart daugiau gyventojų, lyginant su visų praėjusių metų rezultatais. Akivaizdu, jog gyventojų domėjimasis būstu atsiėmus antrosios pensijų pakopos lėšas toliau auga. Savo ruožtu norime padėti šiame procese, kad gyventojai gautų geriausias jų situacijoje įmanomas paskolos sąlygas“, – teigia M. Ramanauskas.

A. Izgorodinas: laikas pirkti būstą išlieka palankus

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad kol kas išlieka palankus metas pirkti būstą. Nuo kovo mėnesio bankas fiksuoja ūgtelėjusį paraiškų dėl būsto paskolos kiekį apie 20 proc., lyginant su pirmais šių metų mėnesiais. Panašūs skaičiai išlieka ir balandį bei gegužę.

Vis dėlto, būsto pirkimui besiruošiantys gyventojai turėtų atidžiai įsivertinti galimas rizikas, teigia A. Izgorodinas. Ypač – palūkanų augimo ir ekonomikos lėtėjimo rizikas.

„Kalbant apie palūkanas, 3 mėnesių „Euribor“ norma šių metų pradžioje siekė 2 proc., o rinkos dalyviai prognozuoja, kad metų pabaigoje 3 mėnesių „Euribor“ didės iki 2,65 proc. Esminės įtakos tam turės laukiamas infliacijos šuolis euro zonoje dėl karo Irane. Atitinkamai, potencialus skolininkas turi įsivertinti savo galimybes grąžinti paskolą tuo atveju, jei šios prognozės išsipildys“, – sako A. Izgorodinas.

Dėl ekonomikos sulėtėjimo rizikos – anot A. Izgorodino, karas Irane jau pradėjo veikti euro zonos bei Lietuvos ekonomikų ciklą. Lietuvoje ekonomikos ciklas lieka aukštame lygyje ir toliau viršija

ilgalaikį vidurkį, sulėtėjimo požymių beveik nėra. Euro zonos ekonomikos ciklas lieka atsigavimo fazėje, pastaruoju metu galima įžvelgti sulėtėjimą, bet jis yra santykinai nedidelis. Jei konfliktas Irane iš tiesų eis link pabaigos, matysime ženklų ekonomikos aktyvumo šuolį euro zonoje bei tolesnį Lietuvos ekonomikos augimą.

Kaip paruošti kredito istoriją

Planuojant kreiptis į finansinę instituciją dėl paskolos, pirmas žingsnis – pasitikrinti savo reitingą ir kredito istoriją (skolinantis dviese, pasitikrinti abiejų asmenų istoriją). Kredito reitingas – tai apskaičiuota tikimybė, ar per artimiausius 12 mėn. asmuo vėluos vykdyti įsipareigojimus 90 ir daugiau dienų. Šis rodiklis gerėja per nuoseklią finansinę higieną, todėl savo reitingo būklę reikėtų sekti reguliariai.

Kredito istorija ir „pamirštos" skolos yra itin svarbios kreipiantis dėl būsto paskolos. Todėl dar iki šio žingsnio verta pasitikrinti savo kredito istoriją, kad nežinomos skolos netaptų nemaloniu siurprizu. „Creditinfo Lietuva“ primena, kad net ir nedidelės skolos faktas, pavyzdžiui, už mobiliojo ryšio, elektros ar komunalines paslaugas, gali pabloginti asmens kreditingumo vertinimą, dėl ko mažiau palankios gali tapti ir būsto paskolos suteikimo sąlygos.

„Net ir apmokėjus skolą, neigiamas poveikis blėsta palaipsniui, o istoriniai vėlavimai turi „uodegą“, todėl pradelstus mokėjimus reikėtų susitvarkyti kuo anksčiau. Nemažai institucijų vertina ne skolos dydį, o jos atsiradimo faktą. Dėl to būsto paskolos sąlygos gali būti mažiau palankios: kredito davėjai, vertindami riziką, gali taikyti didesnę maržą, o tai tiesiogiai padidina mėnesio įmoką ir bendrą būsto kainą“, – primena „Creditinfo Lietuva“ produktų skyriaus vadovas M. Ramanauskas.

Pasak jo, šiandien vien sukaupto pradinio įnašo nebeužtenka. Siekiant gauti palankesnes būsto paskolos sąlygas, vis svarbesnė tampa nuosekli finansinė drausmė: laiku vykdomi įsipareigojimai, tvarkinga kredito istorija ir atsakingas požiūris į net mažiausias skolas.

„Citadele“ banko atstovai nurodo, kad vertindamos asmenų kreditingumą, įstaigos sprendimą dėl finansavimo priima atsižvelgdamos į kelis pagrindinius kriterijus. Svarbiausi – pajamų tvarumas ir stabilumas – vertinamas ne tik pajamų dydis, bet ir jų reguliarumas, darbo santykių pobūdis. Taip pat svarbūs įsipareigojimų ir pajamų santykis (kiek pajamų tenka esamiems įsipareigojimams), kredito istorija (ar klientas laiku vykdė ankstesnius finansinius įsipareigojimus), turto ir įkeičiamo objekto vertė (vertinamas paskolos ir įkeičiamo turto santykis bei turto likvidumas) bei pradinis įnašas ir jo kilmė (privaloma įsitikinti, kad asmuo turėtų nuosavų neskolintų lėšų pradiniam įnašui susimokėti).

Tuo metu pagrindiniai rizikos signalai vertinant asmens paraišką yra nuolatiniai vėlavimai mokėti įmokas, nestabilios ar sunkiai pagrindžiamos pajamos, dažni neigiami įrašai kredito istorijoje (pvz., skolos perduotos išieškojimui), kiti įpročiai: nuolatinis lošimas santykinai su kliento pajamomis reikšmingomis sumomis kazino, lažybų įmonėse, pradinis įnašas (dideli grynųjų pinigų kiekių įnešimai, kurių kilmės negalima paaiškinti, arba skolintas pradinis įnašas) ir turto būklė, likvidumas (prastos būklės būstas arba būstas, esantis ribotos paklausos teritorijoje).