Realu.lt

Didžiausią žalą namams padaro ugnis, bet dažniausiai gyventojai nukenčia nuo vandens

Didžiausią žalą namams padaro ugnis, bet dažniausiai gyventojai nukenčia nuo vandens

Vasara – atostogų ir kelionių metas, kai žmonės dažnai gana ilgam palieka namus. Tuomet, kaip tyčia, dažnai ir nutinka nelaimės: trūksta vamzdžiai, įvyksta trumpieji jungimai, gaisrai, kanalizacijos gedimai ir kitos buities nelaimės.

„Nuo ilgapirščių dar galima daugiau ar mažiau apsisaugoti įsirengiant patvarias duris ir langus, signalizaciją, vaizdo stebėjimo kameras su judesio jutikliais ar bent paprašant kaimynų retkarčiais užmesti akį. Tačiau nuo stichijų ir netikėtų įvykių, tokių kaip vamzdžių trūkimas ar elektros instaliacijos gedimas, apsisaugoti beveik neįmanoma“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Kaip rodo draudikų statistika, trūkę vandens ar kanalizacijos vamzdžiai ir užpiltas savininkų ar kaimynų butas yra dažniausi draudiminiai įvykiai, ypač kalbant apie butus, tačiau didžiausių nuostolių pridaro ugnis. 

„Vidutinių išmokų statistika ne visada atspindi dideles žalas. Taip šiuo atveju yra su vagystėmis. Vagišių padaroma žala gali siekti ir 50 eurų, ir 50 tūkstančių. Tuo metu didžiausia išmoka dėl ugnies padarytos žalos per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje sudaro apie ketvirtį milijono eurų“, – patikslina pašnekovas.

Atmintinė prieš atostogas

M. Ratkevičius priduria, kad vasarą dažniau pasitaiko ir gamtos jėgų sukeliamų elektros įtampos svyravimų. Fiksuojama ir nemažai pranešimų apie išdaužytus stiklus.

Būtent todėl išvykstant iš namų ilgesniam laikui, patariama išjungti visus prietaisus iš elektros lizdų, įskaitant orkaites ir virykles. Užsukti šiltą ir šaltą vandenį įvade. Taip pat verta patikrinti, ar po vonia ir virtuvės plautuve nesikaupia drėgmė, ar nelaša vanduo. Papildomai vonios kambaryje, virtuvėje po kriaukle galima padėti išmaniuosius vandens nuotekio jutiklius, kurie siunčia žinutes į vartotojo telefoną. Verta apžiūrėti ir radiatorius – iš jų taip pat gali pasipilti vanduo.

Beje, statistika rodo, kad trūkę vamzdžiai ir užliejimas vandeniu dažniausiai fiksuojami senos statybos (prieš 50 metų statytuose) daugiabučiuose.

Gyventojai tampa sąmoningesni

„Žmonės vis dažniau susimąsto apie savo turtą ir jo saugumą, imasi apsaugos priemonių taip išvengdami didelių nuostolių – tiesioginių smūgių piniginei. Sunku tiksliai pamatuoti, kokia būstų savininkų dalis Lietuvoje yra įsigijusi būsto draudimą. Faktas, kad nauji butai ir namai, perkami su paskola, yra draudžiami, mat to reikalauja bankai. Kiti ima rūpintis draudimu jau nutikus skaudžiam įvykiui. Beje, pastebime, kad žmonės pastaruoju metu vis dažniau renkasi platesnę draudimo apsaugą“, – teigia BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Draudimo rinką prižiūrinčio Lietuvos banko duomenimis, turto, įskaitant būstą, draudimo portfelis pernai, palyginti su ankstesniais metais, augo sparčiausiai: 16,4 proc. – iki 152 mln. Eur. Išmokos išaugo 18,6 proc. – iki 81 mln. Eur. 

Anot BTA specialisto, būsto draudimo tendencija Lietuvoje apskritai yra auganti. Besidraudžiančių daugėja jau kelis metus.

Pasidalink naujiena