Inreal: naujų būstų rinka 2024-uosius pradėjo aktyviau nei 2023-uosius

„Gana stabilios būsto kainos, laukiamas palūkanų normų mažinimas bei gyventojų pajamų didėjimas nuteikia optimistiškai rinkos aktyvumo atžvilgiu. Būsto įperkamumas buvo viena svarbiausių jo įsigijimo kliūčių 2023 metais. Atsigaunant ekonomikai nekilnojamojo turto rinka turėtų sekti iš paskos. 2024 – 2025 metų laikotarpiu rinką skatinti turėtų ir toliau sparčiai didėjantis sostinės gyventojų skaičius. Remiantis teritorinių ligonių kasų duomenimis Vilniaus gydymo įstaigose registruotų gyventojų per 2022 ir 2023 metus daugėjo 6 kartus sparčiau nei buvo įsigyjama naujo būsto. Žinoma, dalis jų – karo pabėgėliai, tačiau ir jiems reikalinga gyvenamoji vieta“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Kainų pokyčiai toliau išlieka simboliniai – sumažintos 138 objektų kainos, padidintos – 54 (neįtraukiant akcijų, kurių metų nebuvo tiesiogiai keičiamos būstų kainos projektų svetainėse). Vidutinė ekonominės klasės būsto kaina per mėnesį sumažėjo nuo 2774 iki 2769 Eur/kv.m, vidutinės klasės – padidėjo nuo 3933 iki 3936 Eur/kv.m. Viešai skelbiamų prestižinio segmento butų kainos vidurkis nesikeitė ir išliko 5425 Eur/kv.m. Loftų ir kotedžų kainos augo nežymiai, atitinkamai, nuo 2741 iki 2746 Eur/kv.m ir nuo 2144 Eur/kv.m iki 2145 Eur/kv.m.

Sausio mėnesį Kauno pirminėje būsto rinkoje „Inreal“ fiksavo 96 suminius pardavimus (101 nauji susitarimai, 5 grąžinimai) – 68 proc. daugiau nei 2023-ųjų gruodį (57, 59, 2), ir keturis kartus daugiau nei 2023-ųjų sausį  (23, 29, 6). Į stebėjimus įtraukti 43 nauji objektai – beveik dvigubai daugiau nei prieš mėnesį (25) ir du su puse karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (18). Už vystytojus aktyvesni pirkėjai lėmė, kad stebimų objektų skaičius sumažėjo nuo 1229 iki 1176. Laisvų būstų sumažėjo nuo 728, o rezervuotų – nuo 501 iki 457.

Vienas svarbesnių pokyčių pirmąjį šių metų mėnesį Kaune – rinkos balanso rodiklio reikšmės priartėjimas prie subalansuotos. Per mėnesį rodiklis sumažėjo iki 1,26 ir yra trečdaliu geresnis nei pernai tuo pačiu metu (1,77). Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad rinkos balanso rodiklis reiškia pasiūlos ir paklausos kiekio santykį, tačiau ne bendrą rinkos aktyvumo lygį. Skaičiuojant vidutinį sandorių skaičių 10 tūkst. gyventojų, Kaune jų sudaroma dvigubai mažiau nei sostinėje. 

Butų Kaune kainų pokyčiai Kaune buvo kiek ryškesni nei butų Vilniuje, tačiau taip pat – simboliniai. Vystytojai sumažino 7 butų kainas, o 78 – padidino. Ekonominės klasės būstas per mėnesį pabrango nuo 1903 iki 1930 Eur/kv.m, vidutinės klasės – nuo 2805 iki 2823 Eur/kv.m, prestižinės – nuo 4000 iki 4006 Eur/kv.m, kotedžai – nuo 1544 iki 1571 Eur/kv.m. Loftų segmente kainos šiek tiek sumažėjo – nuo 2132 iki 2123 Eur/kv.m.

Metų pradžia Klaipėdoje buvo rami – fiksuoti 7 suminiai sandoriai (7 nauji susitarimai, be grąžinimų). Tai dvigubai mažiau nei 2023-ųjų gruodį (14, 14, 0), tačiau beveik dvigubai daugiau nei pernai sausį (4, 5, 1). Į stebėjimus neįtraukus naujų objektų, stebimų būstų skaičius sumažėjo nuo 575 iki 568. 

Kiek mažesnis nei įprasta aktyvumas uostamiestyje lėmė, kad rinkos balanso rodiklio reikšmė ūgtelėjo iki 2,23 ir yra apie 20 proc. didesnė nei prieš metus (1.86). Vis dėlto, Klaipėdos miesto pirminė būsto rinka yra mažiausia tarp trijų didmiesčių, todėl net išankstiniai pardavimai rinką naujai pasiekiančiuose projektuose gali ženkliai koreguoti šio rodiklio reikšmę.

Per mėnesį fiksuoti 7 tiesioginiai kainų padidėjimo atvejai, kainų mažinimo nepastebėta. Ekonominės klasės būsto vidutinė kaina padidėjo nuo 1754 iki 1783, vidutinės – nuo 2614 iki 2616  Eur/kv.m. Kotedžų bei prestižinės klasės segmentuose kainų pokyčiai nefiksuoti ir sausio pabaigoje, atitinkamai, siekė 1769 ir 6796 Eur/kv.m.