Ką daryti išsirinkus sklypą, kuriam taikomi įvairūs apribojimai?
Užsakomasis turinys
Radote jums patinkantį sklypą? Sveikiname! Ar esate tikri, kad galėsite jame pasistatyti savo svajonių namą? Kokį namą galėsite jame statyti? Ar tikrai išsirinktas sklypas yra tinkamiausias jums? Kaip pasirinkti sklypą teisingai ir išvengti nemalonumų dėl jam taikomų apribojimų? Į visiems aktualius klausimus atsako architektų projektuotojų įmonės „Alipro“ įkūrėja Alina Kanapėnienė.
Sklypo pirkimas tik pasikonsultavus su specialistu
Kad ateityje nekiltų problemų, sklypą namui reikia rinktis itin atsakingai ir apgalvotai. Natūralu, kad sklypo pirkėjas neišmanys visų teisinių subtilybių, susijusių su sklypu, todėl būtina šiame procese į pagalbą pasitelkti specialistą, išmanantį ne tik galimus sklypo naudojimo apribojimus, bet namo projektavimo niuansus. Į daugelį sklypo pirkėjo klausimų gali atsakyti sklypo pardavėjas – savininkas ar nekilnojamojo turto brokeris. Vis dėl to, kaip atkreipia dėmesį A. Kanapinienė, „brokerio darbas – parduoti, o jūsų – atsakingai nusipirkti“. Prieš perkant sklypą ji pataria pasikonsultuoti ne tik su nekilnojamojo turto brokeriu, bet ir su architektu.
„Tai gali būti architektas, kurį pasirinkote savo namo projektavimo darbams, ar bet kuris kitas architektas, kuris teikia tokią paslaugą“, - sako UAB „Alipro“ įkūrėja.
UAB „Alipro“ yra projektavimo įmonė, kuri specializuojasi gyvenamųjų namų – vienbučių ir dvibučių – projektavime. Įmonė yra rinkos lyderė, turinti didelį ratą įvairių sričių partnerių, todėl savo klientams „Alipro“ gali pasiūlyti didesnį paslaugų spektrą:
- architektūrinės ir sklypo sutvarkymo dalies projektavimą,
- inžinerinės dalies projektavimą – vandentiekį, nuotekas, elektros ir dujotiekio atvedimą;
- konstrukcinę projekto dalį;
- eksterjero bei interjero vizualizacijų paruošimą,
- atlikti visų privalomų dokumentų užsakymą iš įvairių instancijų;
- suderinti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Visiems gyvenamosios paskirties pastatams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas
Lietuvoje vyrauja nuomonė, jog bet kokiam pastatui, mažesniam nei 80 kv. m, nereikalingas statybos leidimas. A. Kanapėnienė paneigia šį mitą ir pabrėžia, jog visiems gyvenamosios paskirties pastatams statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas. „Be leidimo galima statyti tik sodo namą, kurio plotas bus iki 80 kv. m, ir tik sodų bendrijoje. Jei sklypo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos ir jis nėra sodų bendrijoje, sodo namo be leidimo statyti negalima“.
Specialistė pasakoja, jog kartais žmonės sugalvoja pagudrauti ir kaimo vietovėje nutaria pasistatyti negyvenamosios paskirties pagalbinio ūkio pastatą iki 80 kv. m, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, su tikslu ateityje pakeisti jo paskirtį į gyvenamąją. Tokiu atveju svarbu žinoti, jog jei sklypo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba, tas ūkinis pastatas galėtų būti tik kaip gyvenamojo namo priklausinys, kuris projektuojamas ir statomas be leidimo tik tada, kai yra suprojektuotas (ar pastatytas) pagrindinis gyvenamasis namas.
Statybų kaštus didina ir mokesčiai
Sklypo pirkėjai turi žinoti, kad jų išlaidas sudarys ne tik sklypo kaina bei namo statyboms reikalingi projektai ir leidimai. Naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams taikomas infrastruktūros plėtros mokestis. Naujai statomų pastatų atveju mokestis skaičiuojamas nuo bendrojo statinio ploto ir dauginamas iš tam tikro savivaldybės nustatyto mokesčio dydžio. Rekonstravimo atveju, infrastruktūros plėtros įmoka mokama tik už padidėjusį statinio plotą. Kiekvienoje savivaldybėje taikomas skirtingas mokesčio dydis, kurį nustatė pati savivaldybė.
„Jei sklypo reljefas nėra lygus, čia pigios statybos tikrai nebus“
Anot „Alipro“ įkūrėjos, yra keletas dalykų, kurių sklypų pirkėjai neapgalvoja ar pakankamai neįvertina. Vienas jų – sklypo reljefas.
Gali būti, kad sklypui yra taikomi tam tikri apribojimai ar prievolė maksimaliai išsaugoti esamą reljefą, ir keisti jį galima labai minimaliai arba apskritai jo keisti negalima. „Tokiu atveju projektuojant namą reikės taikytis prie esamo reljefo. Jei sklypo reljefo keitimui nėra taikomi apribojimai, galima pasirinkti - sklypą išlyginti ar palikti esamą reljefą ir kurti įdomesnę architektūrą“, - pasakoja A. Kanapėnienė.
Nusprendus sklypą išlyginti reikia nepamiršti, kad grunto sluoksnis, kuriuo sklypas yra išlyginamas, yra piltinis ir neturi laikančiosios gebos, todėl negali būti pamatų pagrindu. Tokiu būdu žmogui papildomai kainuoja ne tik sklypo lyginimas atsivežtu gruntu, bet ir atitinkamai gilesnių pamatų įrengimas.
„Jei sklypo reljefas nėra lygus, čia pigios statybos tikrai nebus“, - konstatuoja architektė A. Kanapėnienė.
Ką daryti išsirinkus sklypą, kuriam taikomi įvairūs apribojimai?
Jei išsirinkus sklypą paaiškėja, jog jam yra taikomi tam tikri apribojimai, nereikia skubėti jo atsisakyti. „Reikia analizuoti konkrečią situaciją, sklypui taikomus apribojimus, ar jie netrukdo planų įgyvendinimui“, - sako A. Kanapėnienė.
Jei sklypui taikomas aukštingumo apribojimas, o sklypo pirkėjas planavo pasistatyti dviaukštį namą aukštomis lubomis, jam gali tekti rinktis kitokį namo projektą – vieno aukšto, be aukštų lubų – kuris nepažeistų nustatytų apribojimų. „Jei toks sprendimo pakeitimas yra priimtinas, tai, žinoma, neatsisakykite sklypo, nes dažnu atveju jis gali turėti nemažai privalumų – patogi lokacija, atvesti inžineriniai tinklai, solidi kaimynystė, patraukli sklypo kaina. Vis dėlto nepamirškite, kad pigiai ir gerai nebūna. Tad jei sklypo kaina yra žemesnė, pasidomėkite, kodėl“, - pataria architektė A. Kanapėnienė.
Tai tik nedidelė dalis klausimų ir rūpesčių, su kuriais susiduria sklypo pirkėjai. Norint užbėgti didesnėms problemoms ir galimoms didesnėms išlaidoms už akių, sklypą rinkitės konsultuodamiesi su profesionalais.
+370 622 62200
