Kaip 1,2 mln. eurų kainuojančią vilą įsigyti už 150 tūkst. eurų?
Vis daugiau lietuvių pasiryžta įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) užsienyje su tikslu turėti nuosavą ir nuolatinę vietą atostogoms. Per metus atostogaujama vos kelias savaites. Ką daryti su būstu likusiu laiku? Ar dėl kelių savaičių verta pirkti būstą atostogoms, mokėti už jo išlaikymą visus metus ir didžiąją laiko dalį laikyti jį tuščią?
Naujiena Lietuvoje, bet ne pasaulyje
Kadangi Lietuva yra vis dar auganti ir besimokanti šalis, ją kaip naujienos pasiekia tai, kas išsivysčiusiame pasaulyje žinoma ir naudojama jau seniai. Tam tikri verslo modeliai taip pat. Štai privačių lėktuvų verslo atstovai pastebėjo, jog jų verslą sunkina trys dalykai:
- privatūs lėktuvai yra brangus turtas, kainuojantis ne vieną milijoną dolerių,
- juos yra brangu eksploatuoti: net jei lėktuvai stovi angare, jų savininkams privalu mokėti pilotams, aptarnaujančiam personalui, draudimui ir pan.,
- privatūs lėktuvai naudojami vidutiniškai tik 50 valandų per metus.
Ar su atostogoms skirtais namais ir apartamentais nėra taip pat? Jie yra sąlyginai brangūs įsigyti. Net jei tuose namuose niekas negyvena, savininkas turi mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, draudimą, namo priežiūrą vykdantiems asmenims. Kiek laiko per metus savo antruose namuose praleidžia savininkas? Statistiškai yra žinoma, jog atostogų namuose per metus praleidžiama 5-6 savaitės arba aštuntadalis visų metų.
Privačių lėktuvų verslo atstovai rado būdą, kaip atpiginti privačius lėktuvus ir jų išlaikymą. Jie sukūrė verslo modelį, pagrįstą bendrasavininkiškumu, angl. „co-ownership“ arba „fractional ownership“. Veikiant pagal šį verslo modelį, lėktuvą vienodomis teisėmis įsigyja keli savininkai, kurie tarpusavyje dalijasi tiek lėktuvo įsigijimo, tiek išlaikymo kaštais, o lėktuvu naudojasi pagal iš anksto susidarytą grafiką.
Šis „co-ownership“ principas buvo perkeltas ir į atostogų, ar kitaip antrųjų namų, rinką. Keliems savininkams įsigijus vieną vilą, kelis kartus sumažėja jos išlaikymo kaštai bei įsigijimo kaina. Kartu tai suteikia galimybę įsigyti kelis kartus didesnės vertės turtą nei turimas biudžetas.
Kaip 1,2 mln. eurų kainuojančią vilą įsigyti už 150 tūkst. eurų?
Tarkime, atostogų namams Ispanijoje, Italijoje ar kitoje kurortinėje šalyje įsigyti esate paskyrę 150 tūkst. eurų. Už tiek galite įsigyti 2-3 kambarių apartamentus daugiabutyje. Vilai su baseinu ant jūros kranto vargu ar tokios sumos užteks. Įsigytuose apartamentuose praleisite 5-6 savaites per metus, o mokesčius už jų išlaikymą ir priežiūrą turėsite mokėti visus metus.
Pagal „co-ownership“ principą, jūs būtumėte vienas iš 8 savininkų. Jūsų turimi 150 tūkst. eurų būtų tik viena aštuntoji sumos, kurią reikėtų sumokėti už išsirinką objektą, o jo bendra kaina galėtų siekti net 1,2 mln. eurų. Tiek kainuoja prabangios vilos ant Viduržemio jūros kranto, su baseinu, išpuoselėta aplinka ir nuolatine priežiūra. Taigi, šis modelis leidžia jums įsigyti dalį 1,2 mln. eurų vertės vilos, už ją sumokant tik 150 tūkst. eurų ir mokėti tik vieną aštuntąją vilos išlaikymo kaštų.
Bendrasavininkų rūpesčiais rūpinasi „PropTech“ startuolis
Vilą įsigijus keliems savininkams, natūralu, jog kyla klausimas, kaip jie susiderins, kada kuris atostogaus vasaros rezidencijoje. Ar nenutiks taip, jog visi bendrasavininkai suvažiuos į vilą vienu metu? „Taip nenutiks. Visą procesą apgalvojome iki smulkmenų“, - teigia Martynas Nikolajevas, lietuviško startuolio „Arrilo“ įkūrėjas ir vadovas.
„Esame sukūrę mobiliąją programėlę, kuri leidžia bendrasavininkams labai paprastai rezervuoti atostogų laiką viloje. Yra nustatytos tam tikros turto naudojimo taisyklės, su kuriomis bendrasavininkai privalo sutikti ir jų laikytis mainais į galimybę 6 savaites per metus praleisti prabangioje viloje“, - pasakoja M. Nikolajevas.
M. Nikolajevas pripažįsta, jog toks atostogų būsto įsigijimo modelis ne visiems patinka ir tinka, tačiau yra nemažai žmonių, kurie tai vertina labai palankiai. „Mes iš tikrųjų išsprendžiame dvi didžiausias problemas, susijusias su atostogų namais. Pirmoji – įsigijimo kaina. Klientas už sumokėtus pinigus gali naudotis 8 kartus vertingesniu nekilnojamuoju turtu arba, iš kitos pusės pažiūrėjus, prabangų nekilnojamąjį turtą mūsų klientai gali įsigyti iki 8 kartų pigiau“, - sako „Arrilo“ vadovas.
Antroji problema, kurią sprendžia kompanija – nuolatinė objekto priežiūra: žolės pjovimas, baseino valymas, augalų priežiūra, kondicionieriaus filtrų keitimas, patalpų valymas ir kt. Turto administravimas – viena iš įmonės teikiamų paslaugų.
Jei keičiasi planai ir nepavykta atostogoms atvykti į vilą, „Arrilo“ pasirūpins vilos nuoma. Tokiu būdu savininkui sumažės vilos išlaikymo kaina. Vis dėlto, M. Nikolajevas pabrėžia, jog jų siūlomas verslo modelis nėra skirtas nuomos pajamų generavimui. „Yra pelningesnių ir paprastesnių būdų gauti pajamų iš nuomos. Mūsų modelio objektas – aukštesnės klasės nuosavi namai atostogoms“, - sako M. Nikolajevas.
Ateityje – vilų tinklas už vienos vilos aštuntadalio kainą
Bendrasavininkystės modelio taikymas atostogų namams įsigyti Lietuvoje yra gana naujas dalykas. Ar Lietuva nėra per maža tokiai paslaugai? „Nesiorientuojame vien tik į Lietuvą. Jau dabar gauname užklausų iš Olandijos, Vokietijos, Airijos, Suomijos, Anglijos. Potencialių klientų spektras yra gana platus“, - teigia M. Nikolajevas.
„Arrilo“ vadovas neslepia, jog ateities planai yra gana ambicingi. Artimiausioje ateityje kompanija planuoja plėstis Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje. Kodėl šios šalys? Dėl gerokai ilgesnio atostogų sezono. Vėliau planuojama plėstis į kitas Europos Sąjungos šalis.
Nuolat augant įmonės klientų skaičiui, auga ir prabangaus atostogoms skirto turto savininkų tinklas. „Čia mes siūlome inovaciją, kurios Lietuvoje, o gal ir visame pasaulyje, nėra. Programėlės pagalba vilų savininkai galės tarpusavyje apsikeisti atostogų vieta. Tarkime, asmuo, įsigijęs aštuntadalį vilos Ispanijoje, dalį savo atostogų galės praleisti Italijos Alpėse esančioje viloje, kurią iš mūsų kompanijos įsigijo kiti 8 asmenys, o šios bendrasavininkas keliaus atostogauti į Ispaniją“.
„Arrilo“ klientas, turėdamas savo konkrečios vilos aštuntadalį, turės galimybę pasinaudoti dešimtimis vilų skirtingose valstybėse. „Tai savininkams nieko papildomai nekainuoja“, - priduria M. Nikolajevas.
Kodėl dabar?
Kodėl dabar yra palankus metas bendrasavininkyste grįstam modeliui atostogų namams įsigyti? „Arrilo“ vadovas M. Nikolajevas sako, jog pagrindinis veiksnys, leidžiantis veikti tokiam būsto įsigijimo modeliui, yra galimybė dirbti nuotoliu. Jei prieš pandemiją vos 3 proc. ES darbo jėgos turėjo galimybę dirbti nuotoliu, tai po pandemijos šis skaičius išaugo iki 30 proc.
Kitas veiksnys, prisidedantis prie šio modelio sėkmingo veikimo, - vis labiau prieinamas ir pigus susisiekimas lėktuvais.
Šiuo metu vis labiau žmonių gyvenimuose populiarėjanti dalijimosi ekonomika, kuria pagrįstas tokių kompanijų kaip Uber, Airbnb, Vinted egzistavimas, taip pat artima ir „Arrilo“ modeliui. „Kodėl turiu pirkti visą tortą, jei noriu tik vieno gabaliuko? Kam statyti aštuonis dviejų kambarių butus, jei galime pastatyti vieną keturių kambarių vilą? Juk vis tiek jie bus naudojami vos 6 savaites per metus. Mes suteikiame galimybę įsigyti būtent tą vieną reikalingą gabaliuką“, - aiškina Mindaugas Kazlauskas, „Arrilo“ plėtros ir partnerysčių vadovas.
Jo teigimu, „Arrilo“, siūlydama bendrasavininkyste grįstą prabangaus turto įsigijimo modelį, prisideda prie tvaresnio išteklių naudojimo, ekonomiškumo ir ekologijos. „Jei noriu tik vieno torto gabaliuko, o turiu pirkti visą tortą, tai nėra ekonomiška ir ekologiška, nes likusioji torto dalis bus tiesiog išmesta“, - sako M. Kazlauskas ir priduria, jog „Arrilo“ suteikia puikią galimybę ir nekilnojamojo turto brokeriams savo klientams pasiūlyti išskirtinį nekilnojamąjį turtą už prieinamą kainą.
„Esame pasiruošę bendradarbiauti ir pasiūlyti nekilnojamojo turto agentams palankias sąlygas“, - sako M. Kazlauskas.
Daugiau informacijos apie kompaniją bei įsigyti siūlomas vilas rasite „Arrilo“ svetainėje Arrilo.com.