Kodėl gi lietuviai taip noriai perka nekilnojamąjį turtą ir kiekvienam lietuviui ilgainiui taip svarbu gyventi nuosavame, o ne nuomojame būste? Ar lietuviai jaučia nepilnavertiškumo kompleksą neturint nuosavo būsto, o gal tai tik senosios kartos įprotis, kuris su jaunimu greitai praeis?

Lyginant su Vakarų šalimis, investuoti lietuviai taip pat nepalyginamai labiau renkasi į NT nei į alternatyvas lyginant su vakarų šalimis. Kodėl? Ar tai keičiasi?