Pirmiausia, būstas yra esminis žmonių gyvenimo poreikis ir reikšmingas ekonomikos bei finansinio stabilumo veiksnys. Todėl trumpalaikės ir nekoordinuotos priemonės gali tik dar labiau pabloginti būsto prieinamumo problemą. Ilgalaikė būsto politika, grindžiama nuosekliomis ir tvariomis priemonėmis, yra būtina. Lietuvos bankas siekia skatinti diskusiją apie tai, kaip galima didinti būsto prieinamumą ilguoju laikotarpiu.

Nors pandemija stipriai paveikė būsto kainas, tikimasi, kad iki 2025 m. pabaigos įperkamumas sugrįš į priešpandeminį lygį. Šiuo metu vidutiniškai norint įsigyti būstą Lietuvoje reikia apie šešerių metinių atlyginimų, o Vilniuje – net septynių. Nepaisant to, Lietuva vis dar išlieka tarp geresnių Europos Sąjungos šalių pagal šį rodiklį. Vidutiniškai gyventojai būstui išleidžia apie 11 proc. savo pajamų, kai 2011 m. šis rodiklis siekė 18 proc.

Būsto kainų augimą 2021 m. paskatino sparčiai atsigaunanti paklausa ir nesugebėjusi laiku reaguoti pasiūla. Pandemijos metu išaugusios santaupos, noras apsaugoti jas nuo infliacijos, augantys atlyginimai ir žemos palūkanų normos prisidėjo prie šio augimo. Be to, 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje padidino statybos sąnaudas ir dar labiau apsunkino pasiūlos augimą. Tačiau padidėjusios palūkanų normos pristabdė būsto kainų kilimą ir apribojo gyventojų galimybes pasiskolinti.

Atsakingojo skolinimo nuostatai padėjo išvengti būsto kainų ir įsiskolinimo spiralės. Pandemijos metu padidintas pradinio įnašo reikalavimas ne pirmai būsto paskolai pristabdė perteklinį skolinimą. Nepaisant to, kreditavimas padidėjo, tačiau kredito ir nuosavų lėšų santykis išliko stabilus, priešingai nei 2006–2008 m. laikotarpiu, kai būsto kainų bumas lėmė skolininkų nemokumą. Šių priemonių dėka gyventojai ir toliau laiku mokėjo paskolas, o neveiksnių paskolų rodiklis išliko arti istorinių žemumų.

Nors įperkamumo prastėjimas buvo laikinas, ilgalaikėje perspektyvoje problemos gali kilti dėl augančio gyventojų skaičiaus didmiesčiuose, didėjančio būsto pirkimų investiciniais tikslais, per plačios valstybės paramos ir kokybiško būsto trūkumo dėl atsiliekančios renovacijos ar pasiūlos nelankstumo.

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į būsto įperkamumo svarbą gyvenimo kokybei, ekonomikai ir finansiniam stabilumui, kviečia diskusijai dėl tvarios ir ilgalaikės būsto politikos. Šioms diskusijoms siūlomos keturios pagrindinės kryptys:

1. Tvari paklausa: Vengti staigių paklausos šuolių, kurie lemia kainų augimą. Tai galima pasiekti laikantis atsakingojo skolinimo nuostatų, atsisakant perteklinio fiskalinio stimulo ir plečiant nekilnojamojo turto mokesčio taikymą.
2. Kokybiško būsto pasiūlos didinimas: Spartinti ir prioritetizuoti būsto renovaciją, efektyviai planuoti miestus, užtikrinti aiškų ir veiksmingą statybų procesą bei skatinti efektyvų žemės sklypų naudojimą.
3. Socialiai jautrių gyventojų poreikių atliepimas: Užtikrinti pakankamą socialinio būsto kiekį ir tikslinę būsto paramą, kuri neskatintų bendros paklausos ir nekurtų finansinės naštos.
   
4. Ilgalaikė būsto politikos strategija: Koordinuota ir nuosekli būsto politika padėtų mažinti pasiūlos ir paklausos iškraipymus, atsirandančius dėl nederinamų sprendimų.
   

Parengta pagal Lietuvos banko informaciją