Lietuvos naujakurio portretas: kas dažniausiai skolinasi būstui įsigyti
Nepaisant infliacijos ir išaugusių kainų, Lietuvos gyventojų noras turėti nuosavą būstą nemažėja, nors ne visiems užtenka nuosavų lėšų jį įsigyti. 2022 metų „Luminor“ banko duomenys rodo, kad būstą su paskola perka ne tik jaunimas, pastebimi skirtumai ir tarp besiskolinančiųjų pajamų. Kokios tendencijos vyrauja Lietuvoje ir koks yra šalies naujakurio portretas, komentuoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
Banko duomenys rodo, kad būsto paskola aktualiausia jauniems šalies gyventojams – besiskolinančiojo amžiaus vidurkis yra 33 metai. Tačiau skirtingai nei vyrauja visuomenėje susiformavęs požiūris, nuosavam būstui skolinasi ir penktą dešimtį perkopę asmenys.
Didžioji dalis būstui paskolas imančių asmenų yra iki 30 metų (43 proc.) ir 30–40 m. amžiaus (41 proc.). Šiek tiek daugiau nei kas dešimtas besiskolinantis yra 40–50 m. amžiaus (12 proc.), o virš 50 metų – beveik kas dvidešimtas (4 proc.).
„Nepaisant asmens amžiaus, paskolos išdavimo kriterijai yra tie patys – asmens pajamų tvarumas, gera skolinimosi istorija, gebėjimas mokėti paskolą visą jos išdavimo terminą bei tai, kad visi finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir būsimą paskolos įmoką, sudarytų ne daugiau kaip 40 proc. mėnesinių žmogaus ar šeimos gaunamų pajamų. Matome, kad šiuos kriterijus atitinka ir vyresni asmenys, besiskolinantys būstui įsigyti“, – teigia Ž. Rakauskaitė.
Beveik pusė besiskolinančiųjų būstui yra susituokę (49 proc.), du iš penkių asmenų (41 proc.) skolinasi vieni, o nesusituokę, bet bendrai gyvenantys asmenys sudaro 10 proc. besiskolinančiųjų būstui, rodo „Luminor“ banko duomenys.
„Reikėtų pastebėti, kad besiskolinančių pasiskirstymą pagal šeimyninę padėtį bent iš dalies lemia tai, kad susituokę asmenys net techniškai neturi galimybės pasiimti paskolos vieni, nebent jie sudarė vedybinę sutartį, kurioje numatytos tam tikros išlygos. Ir nors ši tendencija iš dalies atitinka kiek stereotipišką Lietuvos gyventojų gyvenimo „scenarijų“ – pirma vestuvės, tuomet bendras būstas – tačiau duomenys rodo, kad daugybė žmonių būdami vieni ar gyvendami nesusituokę taip pat planuoja įsigyti nuosavus namus“, – sako „Luminor“ banko ekspertė.
Pajamos kiek mažesnės už vidutines
Vieno būstui besiskolinančiojo asmens darbo užmokestis vidutiniškai siekia 1650 eurų atskaičius mokesčius. Tai yra daugiau nei vidutinis darbo užmokestis – praėjusių metų ketvirtą ketvirtį jis siekė 1184 eurus atskaičius mokesčius, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Banko duomenimis, būstui besiskolinančios šeimos pajamų vidurkis – 2737 eurai atskaičius mokesčius.
„Verta pastebėti, kad būstui besiskolinančios šeimos pajamų vidurkis yra tik maždaug 1,6 karto didesnis nei vieno besiskolinančio asmens. Ir nors pavieniui tokios šeimos nariai uždirba vidutiniškai mažiau nei besiskolinantys pavieniai asmenys, kartu jie gali įsigyti brangesnį būstą arba mėnesio įmokoms išleisti mažesnę bendrų pajamų dalį“, – teigia specialistė.
Dažniausiai skolinasi butui
Banko duomenys rodo, kad daugiau nei pusė besiskolinančiųjų perka butus (64 proc.), kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) įsigyja namus ir tik 1 proc. renkasi žemės sklypus gyvenamojo namo statybai. Banko ekspertės teigimu, tokį pasirinkimą nulemia ne tik pasiūla ar kaina, bet ir būstą besirenkančiųjų gyvenimo įpročiai.
„Dar 2021 metų ES statistikos tarnybos duomenys rodė, kad daugiau nei 58 proc. Lietuvos gyventojų gyvena butuose – šiuo rodikliu ES šalyse mus lenkia vos keturios kitos šalys, tarp jų ir Latvija bei Estija. Analizuojant NT rinką, taip pat matyti, kad didžiausią būsto pasiūlos dalį, ypač naujos statybos, sudaro butai daugiabučiuose. Tad nenuostabu, kad du trečdaliai šalies gyventojų iki šiol teikia pirmenybę tokiam būsto tipui“, – teigia „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Ž. Rakauskaitė
https://sc.bns.lt/
