Lietuvos pajūris: ar dar verta ten investuoti?

NT brokerio M. Mikočiūno manymu, kalbant apie Klaipėdą reikėtų atskirti Klaipėdos miestą ir Klaipėdos regioną. Klaipėdos regionas per 2008 m. krizę nukentėjo labiausiai. Anot brokerio, kai kur kainos iki šiol dar nepasiekė buvusio lygio. „Vystytojai, smarkiai nudegę šiame krašte, prisibijo eiti į tą rinką, tačiau pandemija sukūrė labai didelę NT paklausą pajūryje”. M. Mikočiūnas sako, kad jei vertinti pajūrio regioną, kuriame yra Palanga, Šventoji, Neringos visas ruožas, tai ten pasiūlos smarkiai trūksta ir viską, kas atsiranda, sparčiai išperka. Didžiausias kainų kilimas šiais ir praėjusiais metais fiksuotas būtent pajūrio regione.

NT eksperto teigimu, pajūryje žmonės daugiau perka antrą ar net trečią būstą, tačiau ne Klaipėdos mieste, o poilsio zonose. „Pačiame Klaipėdos mieste tiek pasiūlos, tiek paklausos truputėlį trūksta. Galbūt tai vienas kitą sąlygoja - nėra pasiūlos, nes nėra didelės paklausos”, - savo įžvalgomis dalinasi M. Mikočiūnas. Jis pabrėžia, kad Klaipėdos miesto geografinis išsidėstymas yra ypatingas tuo, kad neilgai pavažiavęs Palangos plentu gali gyventi name ir iki miesto centro atvažiuoti per 10 - 15 minučių. Tai sąlygojo daugelio žmonių išsikraustymą iš miesto į rajoną.

Tam, kad „Klaipėdos miestas pabėgo už Palangos plento”, pritaria ir LNTPA prezidentas M. Statulevičius. „Liūdna, nes infrastruktūra neatėjo paskui žmones. Jie ten gyvena kai kur be kelių, be parduotuvių, be mokyklų ir darželių. Jie turi dirbti vairuotojais ir važinėti į miestą”. 

Kasdien su NT pardavėjais ir pirkėjais bendraujantis brokeris M. Mikočiūnas sako, kad norint įsigyti būstą Klaipėdos mieste, ypatingai naujos statybos, šiai dienai yra gana problematiška - pasiūlos yra labai nedaug. Rinkoje pasirodantys projektai sulaukia nemažai susidomėjimo, tačiau vystyti daugiau projektų Klaipėdos mieste, anot M. Mikočiūno, vystytojai neskuba, nes prisibijo, ar ta paklausa yra iš tikrųjų tokia didelė ir tvari, kad būtų galima vystyti projektus pačiame Klaipėdos mieste. Poilsio zonose, esančiose už Klaipėdos - Melnragėje, Giruliuose, Karklėje, Palangoje, Šventojoje - situacija visai kitokia.

Anot M. Statulevičiaus, rudenį Klaipėdos mieste turėtų atsirasti daugiau naujų projektų. „Ar verta įsigyti ir plėtoti NT Klaipėdoje? Mūsų asociacijos nariai tai daro. Netrukus prasidės kelių nemažų projektų pardavimas, tai rodo, kad tikėjimas yra, o rinkos analiė rodo, kad yra ir potencialas”. Klaipėdai daugiausia potencialo suteikia tai, kad tai yra uostas. M. Statulevičius sako, kad uostai visame pasaulyje yra perspektyvūs ir niekada nebus taip, kad iš jų pabėga gyventojai. „Darbo pasiūla yra, atlyginimai ganėtinai aukšti, ypatingai uosto kompanijose, ir žmonės gali sau leisti įsigyti NT sau gyvenimui ar investicijai”.

LNTPA vadovo teigimu, investicijų perspektyvumui svarbus ir miesto akademinis potencialas: ar ten stiprus universitetas, ar auga studentų skaičius. „Prieš kelerius metus į Klaipėdą turėjo ateiti dviejų tarptautinių universitetų filialai, deja, taip neįvyko. Jei būtų įvykę, būtų tūkstantis ar daugiau atvažiuojančių tarptautinių studentų. Pažiūrėkite, kaip jie stipriai veikia Vilniaus ir Kauno NT rinką”.

„Iš esmės, aš Klaipėda tikiu. Gal ji šiek tiek lėta ir pastarąjį dešimtmetį užbuksavusi - Kaunas ją pavijo ir aplenkė, bet potencialo ji turi daug”, - savo nuomonę dėsto vystytojus vienijančios asociacijos prezidentas.

Neringa - unikali vieta su unikaliu NT

Neringa savo NT kainomis išsiskiria ne tik iš pajūrio, bet ir iš visos Lietuvos NT rinkos. Juokaujama, kad už buto Nidoje kainą galima įsigyti būstą Kanuose. Anot NT brokerio ir eksperto M. Mikočiūno, kainų lubas Nidoje ypatingai aukštai užkėlė vienas projektas. Tai, kad šioje vietoje yra aukštesnės NT kainos, sąlygojo pandemija ir paskelbti karantino ribojimai. „Kai neturi galimybės išvykti į išorę, automatiškai renkiesi viduje. Ar kainos tokios išsilaikys ir pasikeitus situacijai? Bus matyti, bet prognozuočiau, kad jų kilimas turėtų sustoti kartu su pandemijos pabaiga”, - mano NT ekspertas M. Mikočiūnas.

LNTPA prezidentas M. Statulevičius sako, kad komentuoti Neringos ir Nidos NT rinką yra sudėtinga, nes „tai yra unikalus Lietuvos kampelis ir unikalus NT”. Anot jo, nedaug vystytojų ryžtasi plėtoti projektus Neringoje ar Nidoje. „Tai yra drąsūs vystytojai, kurie gali sau leisti kelis metus būti planavimo, derinimo stadijoje”. Taip pat statybos Nidoje yra labai sudėtingos: turėti nuolat veikiančią statybinę brigadą, atsivežti medžiagas, apgyvendinti darbuotojus - nemažas iššūkis. M. Statulevičiaus nuomone, Neringoje projektus plėtoja tie vystytojai, kurie gali sau leisti ilgiau laukti, kurie nesivaiko greitos grąžos, o siekia sukurti ypatingesnius produktus.

„Ar ten kainos pervertintos? Sunku spręsti. Matyt, tai lemia mūsų apribotas išvykimas ir mūsų didelė meilė pajūriui, kuriame nieko naujo pastatyti negali. Gali tik esamus objektus rekonstruoti ir naujinti - būtent Kuršių Nerijoje. Meilė yra tikrai didelė, jei atsiranda žmonių, mokančių po 9000 eurų už kvadratinį metrą. Žinoma, tokie projektai parsidavinėja ne vienerius metus, bet tie, kas gali laukti, laukia. Tokia yra išskirtinė šiandieninė situacija”.

Šaltinis: PROFITUS GYVAI: Nekilnojamo turto rinkos perspektyvos

Kviečiame investuoti: profitus.lt