Notarų biurai atveria duris

VŽ šaltinių teigimu, penktadienį ne visi notarai buvo pasiekiami, tačiau buvo ir dirbančių, verslams pavyko įregistruoti sandorių. 

Pirmadienį, kovo 23 dieną, Lietuvos notarų rūmams išsiuntus pirmą apsauginių priemonių partiją, pandemijos karantino sąlygomis darbą atnaujino arba tęsė du trečdaliai iš 244 Lietuvos notarų.

Remiantis iki pirmadienio vidurdienio Lietuvos notarų rūmų gautomis ataskaitomis, dirbo 65 iš 85 Vilniaus apygardos notarų, 40 iš 60-ies Kauno apygardos, 23 iš 37-ių Klaipėdos apygardos, 26 iš 32-jų Šiaulių apygardos, 22 iš 28-ių Panevėžio apygardos notarų.

Pirmadienį nedirbo 66 notarai. Iš jų 11 – dėl ligos, 9 – dėl privalomos saviizoliacijos. Du notarai dar negrįžo iš planuotų atostogų. Likusių 44 notarų nedarbo priežastis – asmeninių apsaugos priemonių ir dezinfekcijos skysčių, būtinų užtikrinant SAM nustatytus apsaugos nuo koronaviruso reikalavimus, trūkumas, taip pat vaiko priežiūros atostogos dėl karantino arba biuro darbuotojų vaiko priežiūros atostogos.

„Darsyk raginame į notarus kreiptis tik išskirtinai svarbiais ir neatidėliotinais reikalais. Biuruose aptarnaujami tik iš anksto užsiregistravę klientai. Pasirengimas sandoriams vyksta nuotoliniu būdu, telefonu ir elektroniniu paštu teikiamos konsultacijos“, – pranešime cituojamas Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas, notaras Klaipėdoje.

Gali paprašyti pasimatuoti temperatūrą

Nuolat notariniuose sandoriuose dalyvaujantys nekilnojamojo turto (NT) brokeriai sako, kad pirmadienį daugeliu atvejų su notarais galėjo susisiekti.

NT agentūrų tinklas „Capital“ teigia, jog notarai dabar tarpininkų sudarant sutartį neįsileidžia – dalyvauti gali tik sandorio šalys. Be to, ateinančių prašoma būti apsirūpinus apsauginėmis priemonėmis, tokiomis kaip kaukės ir pirštinės, atsinešti savo rašiklį.

Visi iki pasirašymo formalumai tvarkomi tik telefonu ir el. paštu, su dokumentais šalys privalo susipažinti iš anksto, kad jų nebereikėtų aptarinėti notaro biure.

Be to, notarai klientų klausia, ar jie per pastarąsias 14 dienų nebuvo užsienyje, o, pavyzdžiui, Klaipėdoje ketinama ir pamatuoti žmonių temperatūrą.

Už paslaugas galima atsiskaityti tik banko kortelėmis.

Planuoja atiduoti Registrų centrui

Praėjusią savaitę dėliojant planus leisti notarams dirbti, pastarieji tai įvertino kaip NT verslo spaudimą Vyriausybei ir visuomenei. Notarų rūmai prašė SAM biurų specialistus aprūpinti apsauginėmis priemonėmis.

Kovo 23 d. Lietuvos notarų rūmams kol kas iš prieinamų šaltinių pavyko įsigyti ir išsiųsti notarams tik minimalų kiekį apsaugos priemonių – respiratorių, vienkartinių pirštinių, planuojama gauti didesnius kiekius dezinfekcinio skysčio. Kai kurie notarai apsaugos priemonėmis apsirūpino patys.

Pirmosios karantino savaitės pabaigoje premjeras Saulius Skvernelis paprašė Teisingumo ministerijos ypatingos skubos tvarka, iki kovo 24 d., įvertinti galiojančias Notariato įstatymo nuostatas ir pateikti Vyriausybei šio įstatymo pakeitimus. Kitais žodžiais, dalį notarų funkcijų norima perduoti valstybės įmonei Registrų centrui.

Tačiau notarai tikina, kad vietoje to būtų galima suteikti jiems teisę sandorius tvirtinti nuotoliniu būdu – e. priemonėmis. Šias notarai turi, tačiau teisinė bazė kol kas neleido to įgyvendinti praktiškai. Lietuvos notarų rūmai savo lėšomis yra sukūrusi sistemą „eNotaras“, kurią ir norėtų naudoti nuotoliniam darbui.

• Notarai visoje Lietuvoje šiandien atnaujina darbą
• Dalį notarų funkcijų planuojama perduoti „Registrų centrui“
• Notarai dirbs tik juos aprūpinus apsaugos priemonėmis

„Mes dėl to jau esame pateikę Teisingumo ministerijai savo pasiūlymų, ir ekstremalioji padėtis parodė, kad tokius pasiūlymus reikia rimtai svarstyti ir įgyvendinti“, – pranešime spaudai cituojamas M. Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas.

Pasak jo, nuotoliniu būdu būtų galima atlikti šiuos veiksmus:

• nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktų patvirtinimą;
• prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo pabaigos, taip pat hipotekos ar įkeitimo atsisakymo tvirtinimą;
• įgaliojimų tvirtinimą;
• parašo tikrumo paliudijimą dokumentuos;
• paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą;
• nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimų išdavimą;
• dokumentų dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir juridinių asmenų steigimo dokumentų patvirtinimą;
• vekselių ir čekių protestavimą;
• vykdomųjų įrašų užprotestuotuose ir neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose darymą;
• sandorių projektų parengimą;
• teisės konsultacijų teikimą;
• dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimą;
• dokumentų tvirtinimą pažyma (Apostille);
• dokumentų elektroninių nuorašų ir jų išrašų, kuriuose paliudytas jų tikrumas, išdavimą.

Tokie notariniai veiksmai būtų atliekami nuotoliniu būdu per „eNotaras“ informacinę sistemą, o sandorio šalys tokią sutartį pasirašytų kvalifikuotu elektroniniu parašu nuotoliniu būdu. Notarai klientų asmens tapatybę nustatytų bei atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, išaiškintų nuotoliniu būdu – per saugią platformą, užtikrinančią tiek pačią vaizdo konferenciją, tiek ir asmens identifikavimą. Notaras šalių elektroniniais parašais pasirašytą sutartį patvirtintų savo kvalifikuotu elektroniniu parašu, įregistruotų atliktą notarinį veiksmą elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre, kuris yra įdiegtas ir notarų naudojamas realioje veikloje „eNotaras“ informacinėje sistemoje.