Nuo statybos leidimo iki statinio registravimo: kaip išvengti „nežinomybės zonos“?
Statybos užbaigimo procedūros Lietuvoje neretai tampa iššūkiu tiek individualiems statytojams, tiek didiesiems vystytojams. Besikeičiantys reikalavimai, didelis dokumentų kiekis, ne visada aišku, kokią užbaigimo procedūrą pasirinkti – visa tai kelia stresą ir didina klaidų riziką.
Visi klientai svarbūs
Pasak Aurelijos Taunytės–Burkauskienės, UAB „Maksimali statyba“ direktoriaus pavaduotojos, viena didžiausių problemų – nežinojimas, kiek statybos darbų turi būti atlikta, kad būtų galima pradėti statybos užbaigimo procedūras, ir kokius dokumentus būtina pateikti.
Dideliems, sudėtingiems objektams taikoma statybos užbaigimo procedūra per valstybinę komisiją. Čia galioja itin daug teisės aktų ir griežtų reikalavimų, su kuriais susiduria net patyrę NT vystytojai.
„Mūsų darbas – atstovauti statytojui valstybinėje statybos užbaigimo komisijoje, koordinuoti procesą ir užtikrinti, kad visi teisės aktų reikalavimai būtų įgyvendinti“, – sako A. Taunytė–Burkauskienė.
Kiti statiniai užbaigiami deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, kurią tvirtina atestuotos privačios ekspertizės įmonės: „Esame viena iš tokių įmonių. Klientui nereikia rūpintis nei matavimais, nei dokumentų rinkimu, nei atitikties projektui vertinimu – viską atliekame mes“, – pabrėžia ji.
Įmonė dirba tiek su individualiais statytojais, tiek su didelės apimties projektais: daugiabučiais, gamybos ir infrastruktūros objektais. Tarp įgyvendintų darbų – „Teltonikos“ pastatų kompleksas, operatyviai įgyvendintas vakcinų kūrimo pastatas COVID-19 laikotarpiu, taip pat valstybinės reikšmės objektai – transformatorinių pastatai, aptarnaujantys miestų elektros infrastruktūrą.
Konsultacijų kreipiasi ir architektai
„Maksimali statyba“ pabrėžia – visi klientai svarbūs, nepriklausomai nuo objekto dydžio. Net ir tais atvejais, kai statybos leidimas nereikalingas, statytojai susiduria su privalomomis deklaracijomis informacinėje sistemoje planuojustatau.lt.
„Eiliniam žmogui tai sudėtinga – reikalingi kadastriniai duomenys, unikalūs numeriai, plotai. Mes šias deklaracijas užpildome, sutvarkome dokumentus Registrų centre ir pasirūpiname, kad procesas būtų sklandus. Be to – minėtą sistemą išmanome puikiai, nes esame prisidėję prie jos sukūrimo“, – teigia A. Taunytė–Burkauskienė.
Kaip sako pašnekovė, statybos užbaigimas neturi tapti nežinomybės zona – tinkamas konsultavimas ir patirtis leidžia šį etapą įveikti be streso ir klaidų.
Statybos užbaigimo proceso trukmė priklauso pirmiausia nuo pastato dydžio ir sudėtingumo. Didieji, strategiškai svarbūs objektai statybos užbaigimą planuoja dar projektavimo etape, o individualių statinių savininkams šis etapas dažniausiai užtrunka nuo pusantro iki dviejų mėnesių.
Tačiau praktikoje procesas neretai stringa ne dėl pačių statybos darbų, o dėl pasikeitusių procedūrų ir teisinių neaiškumų. Prieš metus pakitus statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkai, liko nemažai neišspręstų klausimų, su kuriais šiandien susiduria tiek statytojai, tiek projektuotojai.
„Konsultacijų kreipiasi ir architektai – tiek dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tiek dėl projektų sprendinių detalumo. Dažnai tampame tarpine grandimi tarp savininko, architekto ir institucijų“, – pasakoja A. Taunytė–Burkauskienė.
Statybos užbaigimo procesas reikalauja ne tik detalaus teisės aktų išmanymo, bet ir tam tikro profesionalaus lankstumo. Kai kuriais atvejais reikia įvertinti, ar projektiniai pakeitimai laikytini neesminiais ir ar dėl jų iš tiesų būtina pradėti naują statybą leidžiančio dokumento procedūrą.
Didžioji dalis šių procesų šiandien vyksta nuotoliniu būdu – elektroninėse sistemose. Gyvas dalyvavimas dažniausiai reikalingas tik statybos užbaigimui valstybinėje komisijoje.
Klausimų pasitaiko įvairių
Įmonės veikla apima tiek teisinę, tiek inžinerinę pusę – vertinama, ar statinys atitinka konkrečią paskirtį, techninius reikalavimus ir galiojančius teisės aktus. Būtent čia, pasak pašnekovės, dažniausiai išryškėja profesionalios pagalbos svarba.
„Bėdų pasitaiko įvairių – nuo situacijų, kai atlikus matavimus paaiškėja, jog pastatas pastatytas ne toje vietoje, iki senų, dar septintojo ar aštuntojo dešimtmečio statinių, kurių dokumentai tiesiog dingę. Tokiais atvejais tenka ieškoti sprendimų, traukti archyvinius dokumentus, o tai reikalauja patirties ir laiko“, – sako A. Taunytė–Burkauskienė.
Pasak jos, bandymas šiuos procesus spręsti savarankiškai ar patikėti neaiškiems paslaugų teikėjams dažnai baigiasi papildomais kaštais ir užsitęsusiais procesais. Todėl laiku įsitraukus specialistams sutaupoma laiko, lėšų ir išvengiama neteisingų sprendimų.
Nebaigtos statybos registravimas: ką reikia žinoti?
Nebaigtos statybos registravimas kartais suvokiamas kaip perteklinė procedūra, tačiau praktikoje ji būtina daugeliu atvejų. Pasak pašnekovės, viena pagrindinių priežasčių – statybų finansavimas.
„Didžioji dalis žmonių statosi ne tik iš asmeninių lėšų, o bankai kelia aiškias sąlygas ir reikalauja kelis kartus fiksuoti nebaigtą statybą. Vienas iš tokių etapų ir yra nebaigtos statybos registravimas“, – aiškina ji.
Nebaigtos statybos registravimas reikalingas ir tuo atveju, kai pastatas parduodamas dar nebaigtas – dažniausiai iki vidaus apdailos, kai pasiektas maždaug 85 proc. baigtumas. Tik užregistravus statinį kaip nekilnojamąjį turtą, jis gali būti teisėtai perleistas kitam savininkui.
Kartais nebaigtą statybą reikia registruoti ir dėl deklaruojamos gyvenamosios vietos ar siekiant parodyti bankams, kad projektas realiai juda į priekį. Panaši praktika taikoma ir valstybinės reikšmės objektams, kai būtina fiksuoti pasiektą statybos etapą.
Procedūriškai nebaigtos ir baigtos statybos registravimas turi daug bendrų bruožų: rengiami tie patys dokumentai, atliekami faktiniai matavimai, lyginama, ar pastatas atitinka projektinius sprendinius, duomenys registruojami Registrų centre.
Galimų rizikų įvertinimas
A. Taunytė–Burkauskienė atkreipia dėmesį į spekuliacijas baigtumo procentais, ypač perkant nebaigtą turtą iš vystytojų.
„Pasitaiko atvejų, kai baigtumo procentas būna dirbtinai padidinamas, nors faktinė situacija jo neatitinka. Vėliau tenka ilgai ir sudėtingai aiškintis, ar tas baigtumas iš tiesų buvo toks“, – sako ji.
Statybos užbaigimo etape neretai išryškėja ir kita problema – nebaigta išorės apdaila. Dėl lėšų trūkumo statytojai tikisi ją užbaigti vėliau, tačiau po teisės aktų pakeitimų būtent išorinės apdailos sprendiniai dažnai laikomi esminiais.
„Dabar išorinės apdailos pakeitimai gali reikšti beveik naują statybą leidžiančio dokumento procedūrą. Tuomet tenka ieškoti kūrybiškų, bet teisėtai pagrįstų sprendimų“, – teigia specialistė.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad žmonės dažnai remiasi pasenusiais šaltiniais. Tuo metu teisės aktai gali keistis net kelis kartus per metus, todėl „tiesos“, kurios galiojo prieš dešimtmetį, šiandien jau neturi jokios teisinės galios.
Kaip gauti statybos leidimą?
Dar viena svarbi sritis – pagalba gaunant statybos leidimą. Šis procesas gali trukti metus ar net pusantrų, dažniausiai dėl bendraturčių ar gyventojų sutikimų, ypač daugiabučių atveju. Pradinė sąlyga – teisė valdyti žemės sklypą, o vėliau vertinamos galimos paskirtys, užstatymo parametrai, padedama gauti prisijungimo sąlygas.
Prieš metus pasikeitė ir statybos leidimų išdavimo tvarka, tačiau praktinis jos taikymas iki šiol kelia daug neaiškumų. Nors praėjo beveik metai, procesas dar nėra iki galo susistemintas ir, tikėtina, ateityje keisis ne kartą.
„Biurokratiniai reikalavimai išlieka sudėtingi, todėl čia irgi dažnai tenka tapti tarpine grandimi tarp architektų ir institucijų, užtikrinant teisinių bei techninių sprendinių „vertimą“ į visoms pusėms suprantamą kalbą.
Statybos leidimo procese architektūrinės romantikos mažai – tai techninis ir biurokratinis darbas“, – akcentuoja A. Taunytė–Burkauskienė.
KONTAKTAI:
+370 678 61140
