Realu.lt

Spalį neigiamos nuotaikos labiausiai paveikė uostamiesčio butų rinką

Spalį neigiamos nuotaikos labiausiai paveikė uostamiesčio butų rinką

„1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per spalio mėn. Vilniuje padidėjo 0,2 proc. (4 eurų/kv. m), Kaune – padidėjo 0,4 proc. (6 eurų/kv. m), Klaipėdoje – sumažėjo 1,5 proc. (19 eurų/kv. m). Per metus Vilniuje kainos padidėjo 12,7 proc. (220 eurų/kv. m) iki 1954 eurų/kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 12,7 proc. (151 eurų/kv. m) iki 1342 eurų/kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 3,6 proc. metinis kainų kilimas (43 eurų/kv. m) iki 1235 eurų/kv. m.

Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo šių metų pradžios padidėjo 8,9 proc. (245 eurų/kv. m) iki 2981 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 0,6 proc. (17 eurų/kv. m).

Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos padidėjo 87,5 proc. (132 eurų/kv. m) iki 1897 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,0 proc. (19 eurų/kv. m).

Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo šių metų pradžios butai pabrango 7,0 proc. (112 eurų/kv. m) iki 1698 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (1 eurų/kv. m).

Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo šių metų pradžios butai pabrango 11,5 proc. (161 eurų/kv. m) iki 1558 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,7 proc. (10 eurų/kv. m).

Pilaitėje nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 12,7 proc. (181 eurų/kv. m) iki 1603 eurų/kv.m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (5 eurų/kv. m).

Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, nuo šių metų pradžios butų kainos padidėjo 11,7 proc. (211 eurų/kv. m) iki 2013 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (11 eurų/kv. m).

Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 9,0 proc. (161 eurų/ kv. m) iki 1960 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (4 eurų/kv. m).

Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 11,9 proc. (138 eurų/kv. m) iki 1303 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,3 proc. (4 eurų/kv. m).

Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 10,2 proc. (117 eurų/ kv. m) iki 1270 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,9 proc. (11 eurų/kv. m).

Klaipėdos centre, Senamiestyje nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 6,8 proc. (108 eurų/kv. m) iki 1681 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (4 eurų/kv. m).

Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 4,7 proc. (59 eurų/kv. m) iki 1302 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,8 proc. (24 eurų/kv. m).

Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina nuo šių metų pradžios sumažėjo 0,3 proc. (3 eurų/kv. m) iki 1046 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 2,1 proc. (22 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, nuo šių metų pradžios butai antrinėje rinkoje pabrango 4,9 proc. (86 eurų/kv. m) iki 1827 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (3 eurų/kv. m).

Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, spalio mėnesį butų rinka didžiuosiuose miestuose išgyveno skirtingas tendencijas. Baimės dėl šildymo sezono, kylančių palūkanų normų bei aukštos infliacijos labiausiai paveikė uostamiesčio rinką, kurioje butų kainos sumažėjo 1,5%. Visgi, Vilniuje ir Kaune, nors ir pastebimai sulėtėjo, bet išliko nežymus kainų kilimas. Greičiausiai, tai yra tam tikras šių rinkų nevienodų fundamentalių rodiklių atspindys. Vilnius ir Kaunas išlaiko teigiamas demografines tendencijas, sparčiau kyla gyventojų pajamos, todėl ir būsto rinka demonstruoja didesnį atsparumą. Tikėtina, kad artimiausiu metu Vilniuje ir Kaune butų kainų kreivė aiškesnės krypties neįgaus ir metus užbaigs panašiame lygyje kaip yra dabar, o Klaipėdoje tikimybė, kad kainos gali toliau mažėti, išlieka nemenka.

Apie būsto kainų indeksą „1PI“

Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.

Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.

„1PI”, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.

Apie „1Partner LT“

Nekilnojamojo turto bendrovė „1Partner LT“ buvo įkurta prieš metus susijungus trims skirtingose valstybėse veikusioms bendrovėms: Lietuvos rinkoje jau 20 metų gyvavusiai nekilnojamojo turto bendrovei „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“, nekilnojamojo turto lyderės pozicijas Estijoje užimančiai agentūrai „1Partner“ ir Latvijos kompanijai „1Partner LV“. 2019 m. įsteigus prekės ženklą „1Partner“, šios bendrovės kartu veikia 3 Baltijos šalyse.

Pasidalink naujiena