Tarptautiniai tvarumo sertifikatai didina senų verslo centrų vertę

„Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje taikomų tarptautinių tvarumo standartų atžvilgiu Lietuva pirmauja Baltijos šalyse – Latvijoje yra tik 26, Estijoje – 28 pagal „BREEAM In-Use“ standartą sertifikuoti pastatai. Tačiau jei bandytume lygiuotis į Skandinavijos šalis, turėtume pripažinti, kad yra kur pasitempti“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas Egidijus Dargevičius.

Pasak jo, Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 23 sertifikuoti pastatai, tuo tarpu Suomijoje šis rodiklis siekia 113, Švedijoje – 122. Panaši situacija ir Vakarų Europos šalyse.

„Niekada nebus taip, kad mieste stovėtų vien tik nauji pastatai – vos tik pastačius naują verslo centrą šalia esantis prieš kelerius metus statytas pastatas gali būti laikomas senu. Šiuo atveju, svarbiau ne pastato amžius, o kaip jis buvo pastatytas ir kaip yra prižiūrimas. Yra Vilniuje ir iki 2000 m. pastatytas verslo centras, kuris yra labai tvarus, nes jo savininkai atnaujino pastatą pagal tvarumo standartus, atsižvelgdami į būtinas bei galimas investicijas pagal pastato generuojamą grąžą. Juo labiau, kad seni verslo centrai turi sunkiai pakeičiamą privalumą – lokaciją“, – sako E. Dargevičius.

Palankesnė aplinka darbuotojams

Pasak NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovės Erikos Šukytės, tarptautinius tvarumo standartus atitinkantys verslo centrai yra vienareikšmiškai patrauklesni nuomininkams dėl kelių priežasčių.

„Rinktis tvaresnį biurą skatina ne tik populiarėjanti tvarumo kultūra, bet ir augantis dėmesys žmogaus sveikatai bei gerovei, todėl įmonės renkasi tvarumo standartus atitinkančius verslo centrus dėl darbuotojams palankesnės, visapusišką gerovę teikiančios aplinkos“, – teigia pašnekovė.

Tvaraus verslo centro vizitine kortele tampa ir jo energinis efektyvumas. Įprastai tvarumo standartus atitinkantys pastatai diegia pastato valdymo sistemas (BMS, angl. Building Management System), naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius ir taiko kitus, aukštų standartų reikalavimus atitinkančius techninius sprendimus, kurie užtikrina mažesnį energijos suvartojimą ir atitinkamai mažesnius eksploatacijos kaštus. Dėl šios priežasties senesni, bet tvarumo standartus atitinkantys verslo centrai išlieka patrauklūs nuomininkams.

„Natūralu, kad senesnis verslo centras, sertifikuotas pagal vieną iš tvarumo standartų, skirtų jau eksploatuojamiems pastatams, turės didesnę vertę rinkoje ir bus patrauklesnis nuomininkams, nei pastatas, neatitinkantis tvarumo standartų. Tvarus verslo centras patrauklus ir potencialiems pirkėjams, pvz. investiciniam fondui, nes tokiame pastate užtikrinami nuomos pajamų srautai, jo energinis efektyvumas yra didesnis, o eksploatacijos kaštai – mažesni“, – tvirtina E. Šukytė.

Sertifikatas 3 metams

Vertinant naujų ir jau eksploatuojamų pastatų tvarumą, vis dėlto skirtumas yra, teigia E. Dargevičius – dažnu atveju naujas verslo centras, turintis „Good“ įvertinimą pagal „BREEAM New Construction“ standartą, bus ženkliai tvaresnis, nei iš pažiūros aukštesnį įvertinimą „Excellent“ pagal „BREEAM In-Use“ turintis senas pastatas.

„Taip yra todėl, kad naujos statybos pastato sertifikavimas apima ir projekto auditą, ir sertifikavimą, taigi jau projektavimo metu įdiegiama daugiau tvarumo kriterijų, viskas atliekama laiku, tinkamai parenkant medžiagiškumą ir apskaičiuojant energinį efektyvumą bei šilumos komfortą. Tuo tarpu jau eksploatuojamas pastatas yra tobulinamas dalimis, siekiant pagerinti konkrečias eksploatacines savybes, šie atnaujinimai imlūs laikui ir biudžetui, neretai kai kurių techninių sprendinių net neįmanoma pakeisti“, – aiškina jis.

Skiriasi ir tvarumo sertifikatų galiojimas: naujiems verslo centrams išduodamas „BREEAM New Construction“ sertifikatas galioja visą pastato gyvavimo laikotarpį, tuo tarpu seni pastatai turi būti sertifikuojami kas 3 metus pagal „BREEAM In-Use“ standartus.

Pasak E. Dargevičiaus, norint atnaujinti seną verslo centrą, kad šis atitiktų tarptautinius tvarumo standartus, pastato savininkams ar valdytojams pirmiausia tenka įsivertinti finansines galimybes.

„Iš pažiūros viską įmanoma atnaujinti, bet išorės atitvarų, tokių kaip langai, fasadai, stogai, ar sunkiųjų inžinerinių sistemų – vėdinimo, kondicionavimo ar šildymo – atnaujinimas gali būti finansiškai brangus. Nei vienas pastato valdytojas tik dėl „BREEAM“ sertifikato neinvestuos labai didelių lėšų, jeigu nematys tame tiesioginės arba netiesioginės finansinės grąžos“, – sako „Vesta Consulting“ atstovas.

Dažniausiai senuose verslo centruose imamasi ne tik kosmetinio remonto, bet ir atnaujinama iš pažiūros paprasta infrastruktūra – dviračių stovai, vandens maišytuvai, dušai, įrengiami sanitariniai mazgai žmonėms su negalia, pastatomi atliekų rūšiavimo konteineriai. Imamasi ir didesnių atnaujinimų, kaip naudojamos pastato valdymo sistemos (BMS) atnaujinimas, diegiami energijos taupymo sprendimai, CO ir CO2 davikliai. Taip pat peržiūrimos ir pastato priežiūros politikos, atliekamas energinis pastato auditas.

„Pagrindinė „BREEAM In-Use“ sertifikato paskirtis yra konstatuoti esamą pastato būklę ir parengti strategiją geresniam įverčiui pasiekti, jeigu tai yra įmanoma. Bet tikrai nėra tikslo kardinaliai pakeisti patį pastatą. Juo labiau, kad investavimas į tvarumą yra ilgalaikė investicija“, – teigia E. Dargevičius.