Tik 5 proc. Turkijoje įvykusio žemės drebėjimo sugriautų pastatų atitiko statybos reglamentą

lass="Straipsnis">„Betono kokybė ir jo panaudojimas neatitiko reikalavimų. Pastebėjome, kad vietoj skaldos buvo naudojami lygaus paviršiaus akmenys, dar žinomi kaip upės žvyras“, – aiškino Aksharas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į naudotus statybos gaminių defektus, ypač pagrindiniuose konstrukcijos elementuose, tokiuose kaip kolonos ir sijos.

lass="Straipsnis">Kitas ekspertas Onder Umut teigė, kad, jei pastatai būtų pastatyti laikantis visų gamybos proceso reikalavimų, tikimybė, jog žemės drebėjimo metu jie bus apgadinti, vis dar būtų didelė, tačiau jie nebūtų sugriuvę.

lass="Straipsnis">Kita komanda, tyrusi sugriuvusias ir stipriai pažeistas konstrukcijas, atkreipė dėmesį į neįprastas statybinės geležies savybes.

lass="Straipsnis">„Nufotografavome kiekvieną pažeistą vietą. Pastebėjome, kad kai kurie armatūros strypai sulūžo neįprastai. Kai įprastą statybinį metalą apkrauna per didelė apkrova, pavyzdžiui, žemės drebėjimo metu, jis iš pradžių plonėja, o paskui lūžta “, - aiškino ekspertas Yazici. „Tačiau kai kuriose pastatų pažeistose vietose pastebėjome, kad žemės drebėjimas metaliniu strypus paveikė ne taip, kaip tikėtasi. Jie tiesiog skilo pusiau kaip krekeriai“, – sakė jis.

lass="Straipsnis">Apklausęs kai kuriuos regiono rangovus ir darbuotojus, Yazici sužinojo, kad ši žemos kokybės geležis, naudota sugriuvusių pastatų statybai, atkeliavo iš kitų šalių arba buvo perdirbta iš metalo laužo.

lass="Straipsnis">„Mūsų tikslas buvo ištirti žalos priežastis. Žinoma, nėra vienos šių destrukcijų priežasties. Yra daug nepatogių situacijų. Be nekokybiškų medžiagų ir gaminių bei projektavimo trūkumų, radome ir naujų pastatų, kuriuos statant nebuvo atlikti net grunto tyrimai“, – sakė ekspertas.lass="Straipsnis">

lass="Straipsnis">