Tvarumo strategija NT sektoriuje: augantys reikalavimai perspėja nelaukti paskutinės dienos

Trečiadienis, 10 gegužės 2023

Pastaruosius kelerius metus verslui skiriant vis daugiau dėmesio aplinkosaugos, socialiniams bei valdysenos (ESG) kriterijams, auga ir organizacijų, nepriklausomai nuo jų veiklos sektoriaus, susidomėjimas tvarumo strategijos rengimu. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo 2021 m. sudaryta pasaulinės rizikos ataskaita, didžiausiu rizikos veiksniu išlieka aplinkosauga. Dėl šios priežasties po didinamuoju stiklu atsiduria nekilnojamojo turto (NT) sektorius, atsakingas už 39 proc. pasaulinių anglies dvideginio (CO2) emisijų. Vis dėlto ne visi NT rinkos dalyviai savo veikloje yra linkę remtis ESG kriterijais.

Pasak tvarumo ekspertų, kalbant apie tvarumo priemonių diegimą NT sektoriuje būtina vertinti visus jo dalyvius – tiek vystytojus ir rangovus, tiek NT įsigyjančius, valdančius ir parduodančius fondus. Pastarieji kol kas labiausiai yra suinteresuoti tvarios veiklos vystymu.

Tvarumo strategija NT sektoriuje: augantys reikalavimai perspėja nelaukti paskutinės dienos 1
Tvarumo strategija NT sektoriuje: augantys reikalavimai perspėja nelaukti paskutinės dienos 1

„Pastebime, kad tvarumo strategijomis vadovaujasi ar yra strategijos rengimo procese tik mažoji Lietuvos NT rinkos dalyvių dalis. Dažniausiai tai yra NT fondai, kuriems, kaip ir visiems finansų rinkos dalyviams, taikomas Europos Komisijos (EK) reglamentas dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo (Sustainable Finance Disclosure Regulation – SFDR)“, – komentuoja „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.

Pasak jo, kitus NT rinkos dalyvius atskleisti nefinansinius, su tvarumu susijusius duomenis gali įpareigoti nuo 2024 m. įsigaliosianti dar viena EK direktyva ir reglamentavimas CSRD (Corporate Sustainability Reporting Directive), kuris bus taikomas visoms didžiosioms kompanijoms.

„Į šios direktyvos numatytą apimtį pateks didelis skaičius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių NT vystytojų, tad natūraliai susidomėjimas tvarumo aspektais pradeda augti jau dabar, nelaukiant direktyvos įsigaliojimo datos. Juo labiau, kad besiskelbiančioms tvariomis ar tvarius produktus gaminančiomis įmonėms jau dabar taikomas reikalavimas atskleisti informaciją apie įgyvendinamus ESG ar kitus tvarumo tikslus pagal Europos Sąjungos Taksonomijos reglamentą, antraip tai gali būti laikoma „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing)“, – sako E. Savickis.

Reikalingas išsamus požiūris į tvarumą

Pašnekovo teigimu, verslo susidomėjimas tvarumu itin pastebimas šiemet – sulaukiama vis daugiau užklausų dėl tvarumo strategijos rengimo keliamų iššūkių.

„Svarbu suprasti, kad rengiant tvarumo strategiją būtina situaciją apžvelgti iš dviejų pusių taikant dvigubo reikšmingumo principą – t. y. įmonės kuriamas poveikis žmonėms ir aplinkai, taip pat vertinant tvarumo aspektus, darančius finansinę įtaką įmonei. Tada atsiranda ir kitos suinteresuotosios šalys – ne tik investuotojai, bet ir partneriai, tiekėjai, bendruomenė, reglamentuojančios įstaigos ir kita. Idealiu atveju organizacijos tvarumo strategija analizuoja poveikius ir padengia suinteresuotų šalių lūkesčius“, – teigia E. Savickis.

Kalbant apie tvarumo strategiją NT sektoriuje, neretai susiduriama su įvairiais jos rengimo trūkumais – per siaurai žiūrima į tvarumą dėmesį skiriant tik aplinkosauginiams poveikiams ignoruojant valdysenos ir socialines dalis, vertinamos tik rizikos, bet neanalizuojamos galimybės verslui, įsiklausoma tik į vienos suinteresuotos šalies – investuotojų –  poreikius, analizuojamos tik šiandien aktualios ESG rizikos, poveikiai ar lūkesčiai eliminuojant galimas rizikas bei poreikius po 10 ar 20 metų.

„Tvarumas bendrąja prasme nėra tiesiog reglamentavimo atitikimas, t. y. ne tik minimalus iki finansinių rodiklių atskleidimas, kurio reikalauja reglamentai.  Svarbu pabrėžti, kad rengiant tvarumo strategiją galima išgryninti ir išskleisti turimą organizacijos strategiją bei suformuoti kryptį atsižvelgiant į tvarumo ar ESG aspektus – kaip organizacija prisideda prie klimato kaitos, kokių tikslų siekia mažinant tą poveikį ir su tuo susijusias rizikas, kaip išlaikys konkurencinį pranašumą augant rinkos dalyvių poreikiams tvariems produktams ar paslaugoms, kokiomis priemonėmis įtraukiami darbuotojai ir auginamos kompetencijos, kaip valdomos reputacinės rizikos ir kuriamas atsakingos bei patikimos organizacijos įvaizdis, kokiais būdais atliepiami žiedinės ekonomikos principai savo produktų gamyboje ir pan. Tuo pačiu tai yra ir naujų galimybių ieškojimas, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių lūkesčius“, – pabrėžia tvarumo ekspertas.

Reikšmingas yra ir laiko aspektas – tvarumo strategijos gali būti rengiamos 5-iems ar 10-čiai metų, šiuo atžvilgiu skubotų sprendimų „čia ir dabar“ būti negali: „Kai kurias rizikas ar galimybes gali tekti analizuoti ir 20-40 metų, tad tvarumo strategija visada yra rengiama į tolesnę ateitį.“

Taip pat svarbu atsižvelgti į tvarumo strategijoje keliamus tikslus. Turint omenyje, kad NT sektorius daro didžiulį neigiamą poveikį gamtinei aplinkai, tikimasi, kad poveikio mažinimo tikslai taip pat bus pakankamai ambicingi ir labiausiai koordinuojami. Tai apima ne vien CO2 emisijų iš eksploatavimo ar įkūnyto CO2 mažinimą, gamtos resursų tausojimą bei bioįvairovės išsaugojimą, bet ir kitas priemones, kaip etiško verslo plėtojimą, atsakingai pasirenkant patikimus tiekėjus ir partnerius, nedirbant su agresorėmis šalimis.

Tvarumas aktualus ir NT vartotojams

Pasak „SBA Urban“ verslo centro vadovės Lonedos Gražulevičienės, strateginį požiūrį į tvarumą NT rinkoje lemia ne tik vystytojų, bet ir verslo klientų siekis kurtis tvaresnėje aplinkoje.

„Organizacijos, kurios ieško naujų namų savo verslui, vis rečiau priima sprendimą keltis į senesnius, tvarumo, aplinkosaugos ir modernių sprendimų nebegalinčius pasiūlyti verslo centrus. Be aplinkosauginių aspektų nuomininkams svarbūs ir socialiniai veiksniai – kaip darbo vietose jaučiasi darbuotojai, ar yra galimybių aktyviai bei sveikai veiklai, pvz., sportuoti, dalyvauti įvairiose savanorystės akcijose“, – komentuoja L. Gražulevičienė.

Pašnekovės teigimu, dėl augančio susidomėjimo tvarumu šiuo metu verslo centrų taikomi sprendimai ar turimi tvarumo sertifikatai nieko nebestebina. Atvirkščiai – jie tampa įprasta praktika, tad norint išsiskirti iš konkurentų ar pasiekti sau keliamus aukštesnius tvarumo tikslus, tenka imtis ir netradicinių, naujų sprendimų.

„Mūsų verslo centre „Kauno dokas“ pirmą kartą Baltijos šalyse buvo pritaikytas sprendimas pastatą vėsinti upės vandeniu, o verslo centras „BLC“ tapo pirmuoju, pelniusiu tarptautinį į darbuotojų gerovę orientuotą „Fitwel“ standarto įvertinimą. Visi šie sprendimai pasiteisino su kaupu, jie tapo neatsiejama modernios darbo vietos dalimi“, – sako L. Gražulevičienė.

Kad supratimas apie tvarumą keičiasi ne tik tarp NT vystytojų, bet ir tarp galutinių NT vartotojų, pastebi ir E. Savickis – nors verslo centrų nuomininkai ar būstus įsigyjantys gyventojai ne visada reikalauja tvarumo užtikrinimo iš NT vystytojų, progresas šioje srityje jau yra.

„Didžiausia dilema kol kas yra tai, kad galutinis pirkėjas jaučia poreikį ir nori tvarumo, tačiau nevisada įvertina, kokią finansinę grąžą atneš investicija į tvarumą“, – pabrėžia „Vesta Consulting“ vadovas.

https://sc.bns.lt/

Komentuoti Komentarai (0)
Palikite komentarą
Komentarai