Tyrimas: koks nekilnojamasis turtas perspektyviausias pandemijos epochoje
Bendrovė PWC atliko Europos nekilnojamojo turto rinkos dalyvių tyrimą. Ji apklausė maklerius, investicinių bendrovių atstovus, vystytojus. Profesionalų nuomonė leido įvertinti situaciją rinkoje, išryškinti stiprius ir silpnus sektorius ir pateikti ateinančių metų prognozę. Tyrimo dalyviai sutiko, kad nors koronavirusas neapvertė pasaulio aukštyn kojomis, jis daug kartų pagreitino esamas tendencijas.
Lyderiauja skaitmeninės technologijos
Perspektyviausiais rinkos segmentais dauguma apklaustų ekspertų įvardino tuos, kuriems labiausiai naudinga pasaulinė skaitmenizacija. Dėl pandemijos žmonės persikėlė į internetą: ten jie bendrauja, dirba ir leidžia pinigus.
Dėl šios priežasties daugelis specialistų mano, kad perspektyviausias nekilnojamojo turto sektorius yra duomenų centrai. Niša siaura, bet perspektyvi. Amerikos ekspertai sutinka su šiuo vertinimu, tačiau perspėja, kad nereikia tikėtis greitos tokių investicijų grąžos, ypač dabar, kai rinka nenuspėjamai keičiasi visų pasaulio įvykių fone.
Antrąją vietą užėmė logistikos centrai, atliekantys ypač svarbų vaidmenį internetinės mažmeninės prekybos srityje.
Trečiojoje reitingo eilutėje yra vadinamieji gyvybės mokslų objektai. „Gyvybės mokslai” - tai farmacija, biotechnologija, mitybos mokslas, medicinos gamyba ir gamtos mokslai. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, kalbama apie laboratorijas, tyrimų centrus, biurus ir kitas patalpas, atitinkančias juos nuomojančių biotechnologijų bendrovių reikalavimams. Geros investicinės grąžos priežastis yra šio sektoriaus atsparumas recesijoms, didelis pelningumas (ypač 2020 m. įvykių fone) ir naujų investicijų poreikis.
Kalbinti ekspertai labai vertino investicijų perspektyvas visose sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse, klinikose, reabilitacijos centruose ir kt.). Pandemijos fone šiai sričiai ypač reikia papildomų investicijų ir naujų technologijų. Kaip pastebėjo vienas iš apklaustų brokerių, pastaruosius penkerius metus pasaulyje pastebima tendencija investuoti į mediciną, dabar pats laikas tai sustiprinti ir Europoje.
Sandėliai taip pat turi gerų perspektyvų. Tai nenuostabu: po apribojimų įvedimo beveik visose šalyse mažmenininkai persiorientavo į internetinę prekybą. Prekybos tinklams dabar nereikia patalpų parduotuvėms, tačiau prekių saugojimo ir gabenimo vietos tapo dar paklausesnės. Čekijoje 2020 m. sandėliai tapo pelningesni nei biurai
Naujos gyvenamojo nekilnojamojo turto kryptys
2021 m. investicijos į nuomai skirtą nekilnojamąjį turtą taip pat laikomos patikimomis. Žinoma, pandemijos smūgis kurortų segmentui turėjo įtakos ne tik nekilnojamojo turto savininkams, bet ir visai ekonomikai. Tačiau ilgalaikės nuomos rinka išliko stabili. Kaip pažymėjo Europos ekspertai, gyvenamasis nekilnojamasis turtas tapo patikimiausiu investicijų sektoriumi, kuriame 99% nuomininkų ir toliau nuomos įmokas mokėjo reguliariai. Šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad ši tendencija pasikeis.
Įsibėgėja dar kelios specifinės gyvenamojo nekilnojamojo turto rūšys - socialinis būstas ir slaugos namai. Vidutinis gyventojų amžius auga, pensininkų skaičius didėja. Ir jei anksčiau mažai kas džiaugėsi dideliais pelnais šiame segmente, dabar atėjo laikas pagalvoti apie tokių investicijų galimybes.
Pandemijos egzamino neišlaikę NT segmentai
Kovoje su koronavirusu pralaimėjo studentų bendrabučiai. Šis sektorius ir anksčiau investuotojams kėlė daug rizikos, tačiau paklausa nuolat augo. PWC apklausa parodė, kad pandemija pakeitė šią tendenciją. Labiausiai nukentėjo JK rinka, kur tokio tipo investicijos yra labai populiarios. Nuomos mokesčiai mažėjo dėl studentų skaičiaus mažėjimo: daugelis jų grįžo namo ir vis dar negrįžo į studijų vietas. Kitas faktorius, sumažinęs šio segmento perspektyvas - nuotolinis mokymas, kuriam nebereikia būsto aukštosios mokyklos rajone.
Kitas nekilnojamojo turto segmentas, 2020 m. praradęs dalį populiarumo, - coliving tipo gyvenamosios erdvės. Toks gyvenimo būdas, kai to paties socialinio rato žmonės dalinasi bendromis didelio buto erdvėmis, buvo puikus pasirinkimas jauniems didmiesčių gyventojams, tačiau tik iki tol, kol valdžia ėmė įvedinėti apribojimus kontaktavimui su kitais žmonėmis. Užsikrėtimo rizika paskatino gyventojus pradėti galvoti apie išsikraustymą iš miesto, į nuošalesnes vietas. Tokia tendencija pastebima Baltijos šalyse, Izraelyje, Bulgarijoje.
Skaudžiai nukentėjusiųjų kategorijoje taip pat yra biurai, bendradarbystės erdvės, viešbučiai ir prekybos centrai. Jei pirmosios dvi nekilnojamojo turto rūšys reitinge tiesiog gavo žemesnes vietas, tai paskutiniąsias ekspertai priskyrė investavimo rizikos zonai.
Šaltinis: prian.ru
