Vilniaus gatvėms - Niujorko gatvių standartas

Pristatydamas naująjį Vilniaus gatvių standartą, R.Šimašius pasakojo, jog kaip pavyzdį standartui sukurti, panaudojo Niujorko gatvių standartą ir pritaikė jį Vilniaus miestui. Kuriamas gatvių standartas turėjo apimti ir žalumą gatvėse, apšvietimą, ir galimybes judėti visiems žmonėms. Pagrindinis gatvių standarto tikslas, pasak Vilniaus mero, „yra tai, ko norime mes visi: kad mūsų pati mėgiamiausia gatvė pasaulyje būtų, ne ta, kurią matėme kažkur Italijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, <...> o ta, kurioje vilnietis gyvena, arba ta, kurioje jis dirba”.

Vilniaus meras sakė, jog gatvių standarto principai jau yra taikomi, tačiau tai yra tik „ilgo kelio” pradžia. Šiais darbais yra siekiama „perkrauti miestą, tam tikra prasme desovietizuoti miesto erdves ir padaryti jas draugiškomis, humaniškomis ir vakarietiškomis”.

12 gatvių principų

Vilniaus gatvių standartą sudaro dvi dalys. Pirmoji - 12 principų Vilniaus gatvėms. Jie skirti patikrinti, ar tvarkoma arba naujai projektuojama gatvė atitinka gyventojų tiek šiandieninius, tiek ateities poreikius. Antrąją standarto dalį sudaro 5 skyriai, kuriuose detalizuotai paaiškinta, kaip spręsti esminius gatvių projektavimo iššūkius ir kokius sprendinius parinkti. Detalizuota informacija suskirstyta į geometrijos, želdinių, medžiagų, mažosios architektūros ir apšvietimo skyrius.

Vilniaus gatvių standarte išskirti šie principai:

1. Medis visada pirmas. Anot Antono Nikitino, Vilniaus miesto vyriausiojo inžinieriaus, gatvės projektavimas ar remontas turi prasidėti nuo medžio. Svarbu išsaugoti esamus medžius, rasti vietos naujiems pasodinti, o visi kiti gatvės elementai taikomi prie medžių.

2. Medis ir krūmas - tarp automobilių ir pėsčiųjų. Medis ir krūmas kuria žaliąjį gatvės perimetrą, kurią pavėsį, sugeria daugiau lietaus vandens, apsaugo nuo triukšmo, nuo automobilių saugo pėsčiuosius.

3. Važiuojamosios dalys be perteklinio pločio. Pristatymo metu A. Nikitinas sakė, jog šis principas kelia daug diskusijų, tačiau jis pabrėžė, jog nereikėtų painioti eismo juostų pločio siaurinimo ir gatvių siaurinimo. Gatvė - viskas, kas yra tarp pastatų fasadų. Ką galima siaurinti - važiuojamąsias dalis ar eismo juostas iki minimalių parametrų, kurie yra nustatyti teisės aktuose. Atsilaisvinusią erdvę, pasak vyriausiojo miesto inžinieriaus, galima skirti kitoms reikmėms: pėsčiųjų ar dviračių takams ar papildomoms parkavimo vietoms.

Mažinant eismo juostų plotį, siekiama eismo dalyvių saugumo bei didesnio vairuotojų atidumo ir budrumo. Siauresnis važiuojamosios dalies plotis leidžia siaurinti sankryžas ir trumpinti pėsčiųjų bei dviratininkų kelią kertant gatvę.

4. Nenutraukti pėsčiųjų ryšiai - daugiau galimybių pereiti gatvę. Vadovaujantis šiuo principu, bus tankiau įrengiami pėsčiųjų perėjimai, o pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą.

5. Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam. Gatvės šviestuvai turi apšviesti ne tik važiuojamąją gatvės dalį, bet ir pėsčiųjų takus bei perėjas, o apšvietimą projektuoti reikia atsižvelgiant į augančių medžių lajas. Kuo daugiau šviesos - tuo saugiau. Gatvių apšvietimui bus parenkama šilto spektro šviesa.

6. Visi gatvės elementai - juodi. Gatvėse yra daug elementų, o jų suvienodinimas suteiks gatvėms vientisumo. Naujai įrengiami gatvės elementai turi būti iš karto juodi, o jau esami bus palaipsniui perdažomi juodai. Kodėl buvo pasirinkta juoda spalva, A. Nikitinas paaiškina kitų valstybių pavyzdžiais. „Valstybėse į vakarus, gatvių elementai žymimi tamsiomis spalvomis - juoda arba labai labai tamsiai žalia. Tuo tarpu miestai rytuose labiau linkę infrastruktūrą palikti metalinę, cinkuotą, paprastą. Norėjome labiau orientuotis į vakarų miestus”. Jis taip pat pabrėžė, kad juoda spalva miesto gatvėms suteikia daugiau architektūriškumo ir ritmo, o kartu išryškina ir ne vietoje stovinčius stulpus ar kitus gatvės elementus ir verčia geriau apgalvoti jų perstatymo vietą.

7. Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą. Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves pėsčiųjų ar dviračių takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia, o automobilis turi jaustis svečias.

8. Automobilių parkavimas - daugumoje gatvių įprastai lygiagretus. Išilginis parkavimas gali būti įrengiamas visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse. Stovėjimo vietos skirstomos grupėmis po 2-3 vietas, grupes atskiriant želdinių salele.

9. Dangos kuria gatvių charakterį. Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo pobūdį. Vadovaujantis šiuo principu, nebūtina visur dėti tą pačią gatvių dangą, tačiau būtina atsižvelgti į vientisumą ir vietos funkcionalumą ir paskirtį.

10. Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų. Vadovaujantis šiuo principu, turi būti tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai yra tikrai būtini. Tvoreles keis krūmai, atsisakoma „techninių šaligatvių”, ženklams bus naudojami esami stulpai.

11. Gatvės „metras” - šeimininkams. Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi erdve ties pastato fasadu. Gyventojai gali želdinti pastatus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, pastatyti vazonus su augalais, staliukus, kėdes, suoliukus. „Kol tai netrukdo pėsčiųjų eismui, mes pradedame skatinti naudotis, prižiūrėti ir rūpintis pusiau privačia, pusiau vieša erdve”, - sakė vyriausiasis miesto inžinierius.

12. Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai. Šis principas yra tiesiogiai susijęs su eismo saugumu. Sankryžose greitis turi būti toks, kad jose būtų saugu. A. Nikitinas teigė, jog per didelės sankryžos ir per dideli posūkių spinduliai neigiamai veikia eismo saugumą, todėl jų pločiai turi būti minimalūs, o atsilaisvinusi erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.

Kas toliau?

Anot Vilniaus miesto vyriausiojo inžinieriaus A. Nikitino, šio gatvių standarto principai jau yra taikomi. Visi projektai ir miesto darbai turės būti patikrinti pagal šiuos 12 principų ir reikės rasti būdų, kaip įgyvendinti projektų maksimalų atitikimą jiems.

Standartas bus bandomas realybėje ir nuolat tobulinamas pagal geriausias praktikas. Projektuotojams bus teikiama visa reikalinga pagalba. Bus organizuojami mokymai, diskusijos, kurių metu bus išgryninta, kaip šis standartas yra suprantamas.

Jei bus poreikis, Vilniaus miesto savivaldybė inicijuos reikalingus teisės aktų pakeitimus.

Visa informacija apie Vilniaus gatvių standartą: gatviustandartas.vilnius.lt

Autorė Agnė Tamulionytė