Virš Konkurencijos tarybos tvenkiasi debesys – persistengė su baudomis

Ketvirtadienis, 30 sausio 2025

Autorius: Alfa.lt

Ne pažeidimų prevencija ir konsultavimas, o kratos, patikros ir neadekvačios baudos nedidelėms įmonėms – tokia Konkurencijos tarybos veikla perpildė verslo ir politikų kantrybės taurę.

Seimą pasiekė siūlymai keisti valstybinio konkurencijos prievaizdo funkcijas, o politikai pritaria, kad taryba ateityje turėtų orientuotis ne į policininkės, o konsultantės vaidmenį.

Virš Konkurencijos tarybos tvenkiasi debesys – persistengė su baudomis

Ketvirtadienis, 30 sausio 2025

Autorius: Alfa.lt

Ne pažeidimų prevencija ir konsultavimas, o kratos, patikros ir neadekvačios baudos nedidelėms įmonėms – tokia Konkurencijos tarybos veikla perpildė verslo ir politikų kantrybės taurę.

Seimą pasiekė siūlymai keisti valstybinio konkurencijos prievaizdo funkcijas, o politikai pritaria, kad taryba ateityje turėtų orientuotis ne į policininkės, o konsultantės vaidmenį.

Sektinu pavyzdžiu nurodoma Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri, daugiau dėmesio skirdama prevencijai, dabar surenka daugiau mokesčių nei tada, kai siekė tik gaudyti ir bausti pažeidėjus.

Konkurencijos taryba (KT) yra tapusi baubu, kad verslas net bijo kreiptis patarimų.

Yra buvę atvejų, kai į KT kreipęsi konsultacijų verslininkai vietoje geranoriškų atsakymų sulaukė kratų ir baudų. Vėliau nubaustiems verslininkams ieškant teisybės teisme KT atstovai pareiškė, kad neprivalo verslo konsultuoti – esą tai ne jų funkcija.

Seime dabar svarstomi pasiūlymai konkurencijos prievaizdui šią funkciją priskirti įstatymu. „Konkurencijos taryba dabar stovi kojomis į viršų. Reikia pastatyti taip, kad kojos būtų apačioje, o galva viršuje“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.

Politiko nuomone, KT pirminis siekis turėtų būti ne surinkti kuo daugiau baudų, o padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Ne baudomis žlugdyti mažuosius, o daugiau dėmesio skirti monopolistiniams bankų, energetikos, prekybos sektoriams, kuriuose „kainos auga kaip ant mielių“.

Kritikuoja ydingą praktiką

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigia, kad KT ir verslo santykis yra be galo įtemptas.

„Susidaro įspūdis, kad sėkmės rodikliai Konkurencijos tarybai – kuo daugiau ir didesnių baudų verslui, o prevencijai ir metodologinei pagalbai pakankamai dėmesio neskiriama. Norisi kitokio, modernias praktikas atitinkančio reguliuojančios institucijos požiūrio į verslą. Dėl to, mūsų nuomone, Konkurencijos tarybai turėtų būti priskirta konsultavimo funkcija.

Šiuo metu Konkurencijos taryba yra bene vienintelė reguliuojanti institucija, kuri tokios funkcijos neturi. Čia gerasis pavyzdys galėtų būti VMI. Pasikeitus VMI požiūriui į verslą, atsiradus daugiau bendradarbiavimo su verslu, santykis su reguliuojančia institucija pasikeitė iš esmės“, – Alfa.lt sakė I. Rizgelė.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovė pabrėžė, kad verslas iš KT tikisi daugiau pagalbos, bet jos nesulaukia. Kaip pavyzdį ji nurodė KT tarybos skirtą baudą vaistinių asociacijai ir jos nariams.

Alfa.lt primena, kad 2022 m. KT nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir skyrė joms baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų.

„Po Konkurencijos tarybos nutarimo dėl vaistinių asociacijos ir jos narių asociacijoms kilo daug pagrįstų klausimų, kaip jos gali dalyvauti teisėkūroje, nerizikuodamos, kad ateis Konkurencijos taryba ir nubaus. Prašėme aiškumo, gairių. Eina treti metai po minėto nutarimo priėmimo, galutinių gairių, kurios buvo pažadėtos, vis dar nėra“, – teigė I. Rizgelė.

Lietuvos verslo konfederacijos direktorė pabrėžė ir kitą svarbų aspektą – neproporcingai, kartais protu nesuvokiamą baudų dydį.

„Konkurencijos tarybos praktika nuėjusi maksimalių baudų, kurios gali siekti ir 10 proc. pasaulinės apyvartos, skyrimo linkme.

Šios baudos dažnai reiškia mirties nuosprendį smulkiesiems ir vidutiniams verslams, kuriems net apsunkinamos galimybės apsiginti teisme, kadangi KT nutarimo apskundimas teisme nestabdo baudos sumokėjimo prievolės.

Jei pažiūrėtume Europos Sąjungos praktiką, esame pirmūnai pagal maksimalių baudų skyrimą, kai kitų šalių konkurencijos prievaizdės labiau orientuojasi į pažeidimų prevenciją, metodinę pagalbą verslams, ypač smulkiesiems, kurių žinios apie konkurencijos teisę yra ribotos. Situacija yra rimta ir reikalaujanti sprendimų priėmėjo dėmesio“, – mano I. Rizgelė.

Vietoje konsultacijos – kratos

Kaip KT supranta savo funkcijas ir misiją, vaizdžiai iliustruoja Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) istorija, kai ši asociacija kreipėsi į KT konsultacijų ir vietoje atsakymų sulaukė kratų ir beveik 1 mln. eurų siekiančių baudų.

LNTAA direktorė Inga Andriulevičienė Alfa.lt pasakojo, kad prieš kelerius metus asociacija, vadovaudamasi JAV nekilnojamojo turto asociacijos kodeksu, sukūrė savą Etikos kodeksą.

Asociacija šį kodeksą skelbė viešai ir jis ilgą laiką galiojo, bet, pasikeitus LNTAA valdybai ir prezidentui, kilo mintis kodeksą pakoreguoti, o koreguojant kilo klausimų, ar taikydama tokį kodeksą asociacija nepažeidžia Konkurencijos įstatymo.

Į pagalbą pasikviesti teisininkai kodeksą išanalizavo ir priėjo prie išvados, kad jo nuostatos neprieštarauja įstatymui.

„Bet, siekdami visiško aiškumo ir užtikrintumo, paprašėme ir Konkurencijos tarybos komentaro, ar tikrai galime tokį Etikos kodeksą naudoti ir ar jis neprieštarauja įstatymui.

Etikos kodeksas e. paštu buvo nusiųstas Konkurencijos tarybai. Jokio atsakymo negavome, nesulaukėme jokios reakcijos – į mūsų paklausimą KT nieko neatsakė.

Bet po kelių savaičių asociacijos narių sąraše esančios agentūros sulaukė KT patikrų, iškeltas ieškinys įmonėms pagal sąrašą, kuriame pirmu numeriu buvo pati asociacija.

Galiausiai KT nusprendė, kad mes įstatymą pažeidžiame ir mums tenka susimokėti baudas.

Sprendimą apskundėme teisme, pirmos instancijos teismą pralaimėjome, bet dabar apskundėme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, laukiame bylos svarstymo“, – pasakojo I. Andriulevičienė.

Beveik milijono eurų skirta bauda kai kurioms agentūroms – daugelis jų yra mažos ir vidutinės įmonės – pasirodė nepakeliama našta.

„Mūsų narių sąraše buvo kelios didesnės kompanijos, nes jos užsiėmė ne tik NT agentūrų veikla, bet ir kitomis veiklomis, pavyzdžiui, NT vystymu ir vertinimu, jų bendros pajamos didesnės nei vien tik iš agentūrų veiklos.

Bet baudos pagal Konkurencijos įstatymą numatomos pagal bendrą apyvartą, nesvarbu, kokiomis veiklomis įmonė užsiima, todėl kai kurios baudos buvo ypač didelės“, – sakė I. Andriulevičienė.

Pasak jos, minėtas Etikos kodeksas buvo skirtas tik LNTAA priklausančioms agentūroms ir numatė, kad asociacijos narės viena su kita elgsis etiškai, netrukdys kurti verslo, nevykdys nesąžiningos konkurencijos ir „galvų medžioklės“, kad siekdamos perimti klientą apie tai įspės kitą asociacijos narę, o ne vykdys tokią veiklą „už nugaros“.

„Konkurencijos taryba tokias ir kitas Etikos kodekso nuostatas suprato kaip susitarimą nevilioti brokerių ir klientų. Nors mūsų kodekso tikslas buvo ne kaip nevilioti, o kaip persiviliojant elgtis etiškai, konkuruoti sąžiningai, o jiems pasirodė, kad mes siekiame iš viso nekonkuruoti“, – sakė I. Andriulevičienė.

Labiausiai asociaciją nustebino KT veiklos metodai: verslas geranoriškai kreipiasi konsultacijos, patarimo, o sulaukia kratų, apklausų ir baudų.

„Jokių atsakymų, jokių įspėjimų, nieko“, – stebėjosi asociacijos vadovė.

„Teisme Konkurencijos tarybos atstovai pareiškė, kad jie neprivalo konsultuoti visų besikreipiančiųjų, esą jie neturi tokios prievolės, t. y. laisvanoriškai gali konsultuoti, bet neprivalo to daryti“, – KT pozicija stebėjosi I. Andriulevičienė.

Asociacijos vadovė teigė nesuprantanti, kodėl KT atsisakė geranoriškai bendrauti su verslui, juolab kad kodeksas buvo pateiktas e. paštu prašant įvertinti, ar jis nepažeidžia įstatymo.

„Jie net neprivalėjo pateikti kokio nors oficialaus atsakymo“, – sakė ji.

I. Andriulevičienės teigimu, verslui nepriimtina ne tik tai, kad taryba savo svarbiausiu uždaviniu laiko skirti baudas, bet ir kaip tos baudos skaičiuojamos.

„Bauda gali prilygti 10 proc. įmonės metinės apyvartos ir ją sumokėti tenka iš karto, nelaukiant teismų sprendimų.

Pirma, sumokėjus baudą įmonei net nelieka lėšų bylinėtis.

Antra, jeigu galiausiai įmonė bus pripažinta nekalta, verslas dar iki teismo sprendimo gali būti palaidotas, nes baudos dydis yra nesuvokiamas, skaičiuojamas ne nuo pelno, o nuo apyvartos.

Mūsų asociacijoje yra agentūrų, kurios baigė veiklą, nes nebeturėjo apyvartinių lėšų, įlindo į skolas ir nebeturi galimybių samdyti teisininkus ir ieškoti teisybės.

Kitaip sakant, teoriškai turi galimybę skųsti sprendimą, bet realiai sumokėjęs baudą jau esi bankrutavęs“, – paaiškino I. Andriulevičienė.

Asociacijos vadovės nuomone, kol teismas nepriima galutinio sprendimo, KT skirtos baudos mokėjimas turėtų būti atidedamas.

Šokiruojantys sprendimai – į teismus

Pastaruoju metu daugiau KT sprendimų šokiravo verslą ir šiuo metu yra teisėjų rankose.

2024 m. gegužę KT pranešė, kad NT agentūras „Capital Realty“ ir su ja franšizės sutartis sudariusios 20 agentūrų apribojo konkurenciją ir už tai joms skyrė daugiau kaip 710 tūkst. eurų baudų.

KT tvirtino, kad nuo 2015 m. vasario iki 2020 m. gruodžio vyko reguliarūs susitikimai, kurių metu „Capital Realty“ ir NT agentūros bendrai sprendė, kokių priemonių imtis, kad franšizės tinkle nebūtų taikomas mažesnis nei 3 proc. komisinis mokestis ir agentūros tarpusavyje nesivaržytų siūlydamos pigesnes tarpininkavimo paslaugas.

Anot KT, agentūrų vadovai aktyviai susirašinėjo bendru e. paštu ir diskutavo, kaip užtikrinti, kad susitarimo būtų laikomasi.

„Capital Realty“ direktorius Dmitrijus Semionovas prisipažino buvęs šokiruotas dėl KT sprendimo ir teigė, kad baudos skirtos nepagrįstai. Dėl to įmonė kreipėsi į teismą.

Pasak D. Semionovo, „Capital Realty“ konsultavosi su teisininkais prieš biurams teikdamas rekomendacijas dėl komisinio dydžio ir pagrįstai tikėjosi, kad elgiasi teisėtai.

„Konkurencijos taryba (...) paneigė tokią teisėtumo prezumpciją ir panaikino teisinį aiškumą bei tikrumą, nepagrįstai prilygindama neprivalomo pobūdžio rekomendacijas karteliniam susitarimui“, – apgailestavo įmonės vadovas.

Pasak jo, kiekvienas „Capital Realty“ franšizėje dirbantis brokeris buvo ir yra laisvas savarankiškai spręsti, kokio dydžio komisinį taikyti santykiuose su klientais. Esą negali būti net kalbos apie jokį kainų kartelį ar bendrą susitarimą dėl komisinio mokesčio dydžio.

„Jokiuose karteliniuose susitarimuose bendrovė nedalyvavo ir neketina dalyvauti“, – tvirtino „Capital Realty“ vadovas.

2024 m. birželio mėn. KT pranešė, kad bendrovė „Giantera“, oficiali prekės ženklo „Dr. Ohhira“ produkcijos atstovė Lietuvoje, ir 19 šios produkcijos platintojų susitarė neparduoti maisto papildų bei kosmetikos priemonių mažesnėmis nei tiekėjos nurodytomis kainomis ir netaikyti vartotojams nuolaidų ar akcijų.

Už sudarytą draudžiamą susitarimą įmonėms iš viso skirta 1,4 mln. eurų baudų.

Nubaustos įmonės vėliau teismui apskundė tarybos sprendimą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio viduryje gavo 5 įmonių skundus prašant panaikinti KT sprendimą pripažinti įmones sudarius draudžiamą susitarimą dėl „Dr. Ohhira“ maisto papildų ir odos priežiūros priemonių pardavimo kainų.

Teismas šių metų sausio 8 d. visų įmonių bylas sujungė į vieną.

Skunde įmonės tikina nesudariusios draudžiamo susitarimo ir neatlikusios jokių neteisėtų veiksmų.

„Giantera“ pernai teigė, kad nuo 2022 m. gegužės bendradarbiavo su KT, teikė dokumentus, siūlė papildomas technologines priemones. Bet apie tyrimą pernai birželį buvo paskelbta nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, o kartelinio susitarimo nebuvo.

2024 m. KT lietuviškus šilumos siurblius kuriančiai ir gaminančiai bendrovei, užimančiai vos 0,2 proc. rinkos, skyrė baudą, kuri yra pusantro karto didesnė už įmonės vidutinę metinę apyvartą.

Lietuviškų siurblių gamintoja „Iglu Tech“ apkaltinta konkurencijos pažeidimais ir nubausta neadekvačiai didele 909 tūkst. eurų bauda.

Įmonės vadovas Voldemaras Vanagas negalėjo suprasti, kokią reikšmingą įtaką konkurencijai gali padaryti įmonė, kuri per metus parduoda vidutiniškai 50–60 šilumos siurblių, kai šalyje kasmet parduodama 28–29 tūkst. šių įrenginių.

Nelygiavertėje kovoje su žinomais pasaulio prekės ženklais konkuruojantis verslas abejojo valstybinio prievaizdo deklaruojamais siekiais užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

Pastaruoju metu valstybės institucijos mėgsta kartoti, kad verslo prievaizdų paskirtis – ne skubėti bausti, o patarti, teikti konsultacijas padedant laikytis teisės aktų.

Atrodo, KT elgiasi priešingai. Šios priežiūros institucijos politika yra bausti griežtai, beatodairiškai ir negailestingai, neatsižvelgiant į mažareikšmiškumo kriterijus.

V. Vanagas portalui Alfa.lt sakė, kad pastarųjų metų baudų net nebegalima vadinti neproporcingomis – yra neadekvačios ir žlugdančios.

„Susidaro įspūdis, kad taryba atsietai nuo realybės disponuoja abstrakčiais „popieriniais“ skaičiais, nesuvokdama jų realaus masto ir poveikio verslui realiame gyvenime“, – sakė jis.

„Popieriuje“ baudos esą gali atrodyti gražiai ir įspūdingai, bet realiame gyvenime jas sumokėjusioms įmonėms tenka spręsti gyvybės ir mirties klausimą.

Juolab kad baudas tenka susimokėti, nepaisant to, kad Konkurencijos tarybos sprendimų teisėtumą vertina teismai ir egzistuoja tikimybė, kad šie sprendimai bus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.

Susidomėjo Seimo komitetas

KT formuojamos politikos poveikį verslumui ir verslo aplinkai Lietuvoje, šios institucijos formuojamą maksimalių baudų skyrimo praktiką praėjusią savaitę posėdyje svarstė Seimo Audito komitetas.

Komiteto narys Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad galimai ydinga baudimo praktika užprogramuota KT veiklos vertinimo kriterijuose.

„Kaip pavyzdį to pateikčiau faktą, kad 2023 m. Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitoje pabrėžta, kad iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atnešė beveik 6 eurus tikėtinos naudos vartotojams, o vidutinė metinė 2021–2023 m. tiesioginė tikėtina nauda vartotojams sudarė 16,7 mln. eurų. Toks vertinimo kriterijus tik skatina baudimą ir kuo didesnį“, – teigė A. Zuokas.

Politikas taip pat iškėlė KT veiklos efektyvumo klausimą. A. Zuokas iliustravo, kad, 2023 m. duomenimis, Lietuvos konkurencijos taryboje dirbo 68 žmonės, o Estijos – 37 darbuotojai, kurie papildomai atlieka ir energetikos kainų reguliatoriaus funkcijas.

Lietuvoje šį darbą atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kurioje dirba apie 200 darbuotojų.

Seimo Audito komiteto pirmininkas A. Skardžius minėtame posėdyje sakė, kad KT turėtų padėti verslui, o ne siekti surinkti kuo daugiau pinigų už skiriamas baudas.

„Skiriant baudas už ūkio subjektų pažeidimus, visų pirma turi būti vadovaujamasi racionalumo ir proporcingumo principais. Išankstinis įspėjimas apie netinkamus ūkio subjektų veiksmus, rekomendacijų teikimas, leidimas ištaisyti trūkumus padėtų išvengti susipriešinimo tarp valstybės institucijų ir verslo“, – akcentavo A. Skardžius.

Iškreiptai suvokia misiją

Portalui A. Skardžius paaiškino, kad ūkio subjektai skundžiasi Seimo Audito komitetui dėl neproporcingai didelių baudų, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, kai stambieji baudų išvengia.

„Kad ir kiek prašytum, kad, pavyzdžiui, įvertintų energetikos monopolinį sektorių, bankus, didžiuosius prekybos centrus, matome kaip ant mielių augančias kainas. Bet, atrodo, atsižaidžiama ant tų vargšų smulkiųjų ir vidutinių.

Stebina bauginimo politika ir deklaruojamas tikslas, kad iš biudžeto skiriamas 1 euras atneša kelis kartus didesnę grąžą, gaunamą iš baudų. Bet juk tokios institucijos tikslas neturėtų būti kuo daugiau nuskausminti verslą ir tuo didžiuotis“, – Alfa.lt sakė A. Skardžius.

Seimo Audito komiteto pirmininkas pabrėžė, kad bankai, energetikos sektorius, didieji prekybos tinklai lieka KT dėmesio nuošalyje, o smulkusis verslas baudžiamas net už duomenų nepateikimą ar menkaverčius, nors gal ir teisingai traktuojamus pažeidimus.

„Matome neproporcingumą, visuomenės bauginimą ir tikslą surinkti kuo daugiau baudų, kas, beje, neturėtų būti šios institucijos pagrindinė užduotis. Niekada valstybės biudžetas nėra formuojamas iš baudų.

Pirmiausia turi būti užtikrinta konkurencija, imtasi visų pagalbos verslui priemonių – tai turi būti tarybos uždavinys. Taigi, pagalba verslui ir tik tada, kai verslas piktybiškai neklauso, pažeidinėja ir daro kartelinius susitarimus, imamasi pačių griežčiausių priemonių“, – sakė A. Skardžius.

Audito komiteto pirmininkas prisipažino, kad politikus iš verslo bendruomenės pasiekia informacija, kad jau susikūrė specializuotų advokatų grupė, kuri išsukinėtų verslą nuo KT skiriamų didžiulių baudų, gresiančių verslo bankrotu, kai skiriamos 10 proc. metinės apyvartos dydžio baudos už menkaverčius pažeidimus.

Seimo narys mano, kad VMI yra puikus pavyzdys, kaip galima surinkti daugiau mokesčių, kai pasikeičia požiūris ir siekiama bendrauti, patarti, į verslą žiūrėti ne kaip į priešą, o kaip į partnerį.

„Konkurencijos taryba turi užtikrinti konkurenciją ir padėti verslui. Mano nuomone, tokia turėtų būti jos pirminė funkcija ir kad drambliai monopolininkai nevaikščiotų užrietę straublių tarybai užmerkus akis“, – sakė A. Skardžius.

Politiko nuomone, Seimas turėtų peržvelgti visą su konkurencijos užtikrinimu susijusį teisinį reglamentavimą – įstatymą ir lydinčius teisės aktus, kad konkurenciją prižiūrinti institucija būtų ne kažkoks baubas, o pagalbininkas verslui, o griežčiausios priemonės taikomos tik tada, kai verslas tikrai piktnaudžiauja ir nebendradarbiauja.

Šaltinis: www.alfa.lt

Temos: NT teisė